Elektroninių paslaugų plėtra ir efektyvus šiuolaikinių informacinių technologijų panaudojimas kasdienėje veikloje išliks pagrindinius nacionalinius registrus bei informacines sistemas prižiūrinčio Registrų centro dėmesio centre ir 2022 metais. 
Elektroninių paslaugų plėtra ir efektyvus šiuolaikinių informacinių technologijų panaudojimas kasdienėje veikloje išliks pagrindinius nacionalinius registrus bei informacines sistemas prižiūrinčio Registrų centro dėmesio centre ir 2022 metais. Pasak įmonės vadovo Sauliaus Urbanavičiaus, šiemet įmonė ketina įgyvendinti ne vieną projektą, kuris turėtų reikšmingai prisidėti prie valstybės ir visuomenės pažangos, o Registrų centras įsipareigoja savo turimais ištekliais bei kompetencijomis efektyviai prisidėti prie šios pažangos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Keliame sau tikslą būti pažangios valstybės ir visuomenės partneriu, o jo siekdami privalome maksimaliai išnaudoti turimus resursus – tiek tvarkomus informacinius išteklius, tiek ir turimą profesionalų komandą. Šiais metais tęsime paslaugų skaitmenizavimo projektą, kurio tikslas – perkelti kuo daugiau įmonės teikiamų paslaugų į elektroninę erdvę ir sukurti galimybes klientui visas paslaugas užsisakyti ir gauti neišeinant iš namų. Savo žinioje turėdami platų informacinių sistemų spektrą ir toliau modernizuosime šias sistemas, kad jos kuo geriau atlieptų vartotojų lūkesčius, o taip pat sieksime dar glaudesnio jų bendradarbiavimo su kitų institucijų prižiūrimomis sistemomis“, – kalba Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius.
Anot jo, praėjusių metų pavyzdžiai įrodė, kad turimų informacinių sistemų pagalba, panaudojant šiose sistemose sukauptus duomenis, galima sukurti produktus ar paslaugas, kurios palengvina žmonių gyvenimą ar prisideda prie nacionalinių tikslų, pavyzdžiui, efektyvaus pandemijos valdymo, siekimo.
Be to, pandemija išryškino skaitmeninių paslaugų poreikį, todėl šiai sričiai skiriamas ypatingas dėmesys – Registrų centras šiuo metu elektroninių būdu teikia apie 180 įvairiausių paslaugų.
Reikšmingiausi projektai: E. sveikatos plėtra, Naudos gavėjų posistemis
E. sveikatos sistema ir joje esančių duomenų pagrindu sukurtos elektroninės paslaugos, pavyzdžiui, Galimybių pasas, ES skaitmeninis COVID pažymėjimas ar vienkartinės išmokos už skiepus, praėjusiais metais neabejotinai sulaukė daugiausiai dėmesio. Registrų centro vadovo teigimu, minėti projektai nebuvo numatyti rengiant veiklos planus 2021 metams, tačiau jiems tapus prioritetiniais dalies numatytų projektų įgyvendinimas nusikėlė į ateitį.
„E. sveikatos sistema yra viena didžiausių, jei ne didžiausia informacinė sistema ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Puikiu praktiniu šios sistemos panaudojimu galėjome įsitikinti visi, kai per palyginti trumpą laikotarpį pavyko sukurti įrankius, prisidėjusius prie efektyvaus pandemijos valdymo. Šiais metais be jau įprastinių investicijų į sistemos greitaveiką ir plėtrą, esame numatę įgyvendinti ne vieną ne ką mažiau reikšmingą projektą. Pavyzdžiui, nuotolinių vaistinių projektas leis pacientams vienoje vietoje matyti visus vaistinių siūlomus receptinius vaistus ir įsigyti jiems tinkamiausią. Taip pat numatome sukurti funkcionalumą, kuris leis gyventojams su Lietuvoje išrašytų e. receptų įsigyti vaistų užsienio šalyje, papildyti sistemą specialistams reikalingais įrankiais, taip pat sukurti mobiliąją E. sveikatos programėlę“, – sako S. Urbanavičius.
Kitas reikšmingas proveržis bus pasiektas baigus diegti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) naudos gavėjų posistemį, kuriame bus kaupiami duomenys apie kiekvieno juridinio asmens naudos gavėją. Tikimasi, kad šis įrankis padės efektyviau kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.
Plečiant gyventojams aktualias elektronines paslaugas numatoma tęsti Gyventojų registro modernizavimo projektą ir sukurti dar daugiau galimybių gyventojams patiems gauti paslaugas, susijusias su įvairiomis gyvenimiškomis situacijomis, pavyzdžiui, gimus vaikui, susituokus ar deklaruojant gyvenamąją vietą. Gyventojams taip pat aktuali turėtų būti ir naujai atsirasianti galimybė įregistruoti nekilnojamąjį daiktą elektroniniu būdu, pasinaudojant statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“.
Registrų centro tvarkomų informacinių sistemų sąrašą šiemet turėtų papildyti baigiamos kurti sistemos: teisinės informacijos ir teisinės pagalbos paslaugų informacinė sistema (TEISIS), viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema (VIRSIS), o klientų patirtį pagerins atnaujinta Registrų centro interneto svetainė bei savitarnos sistema.
2022 metais bus tęsiamas archyvų skaitmenizavimo projektas „Tiltas“ – į naujas patalpas Kaune ketiname perkelti dalį Registrų centro turimų archyvinių bylų ir jas skaitmenizuoti. Iš viso įmonės archyvuose saugoma daugiau kaip 4 mln. bylų, o sudėjus popierinius segtuvus nugarėlėmis tai sudarytų apie 34 tiesinius kilometrus. Popierinių bylų skaitmenizavimas leis ne tik centralizuoti archyvo veiklą, bet ir gerokai paspartinti paslaugų teikimą.
Plečiant e. paslaugas nuošalyje neliks ir klientų aptarnavimo fiziniuose padaliniuose kokybės gerinimas. Praėjusius metus Registrų centras užbaigė atverdamas du atnaujintus klientų aptarnavimo padalinius Marijampolėje ir Telšiuose. Per šiuos metus numatyta atnaujinti didžiausią įmonės klientų aptarnavimo padalinį Vilniuje, Šiaulių, Panevėžio, Utenos ir kelis mažesnius klientų aptarnavimo padalinius.
Duomenų kokybė ir duomenų atvėrimas
Siekiant kuo geriau atliepti gyventojų lūkesčius Registrų centras šiemet tęs iniciatyvas, susijusias su klientų edukacija, tikslių ir aktualių duomenų teikimu į registrus bei informacines sistemas.
„Bendradarbiaudami su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis šiemet pradėsime savotišką švietimo kampaniją, kurios tikslas – kiek įmanoma labiau sumažinti Gyventojų registre esančių netikslių gyventojų gyvenamosios vietos adresų skaičių. Šiuo metu, mūsų duomenimis, netikslų savo gyvenamosios vietos adresą yra nurodę apie 170 tūkst. asmenų. Kadangi šiuos duomenis savo veikloje naudoja įvairios institucijos, pavyzdžiui, Lietuvos paštas, „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija ar kitos, kyla rizika, kad asmenų nepasieks svarbi šių institucijų informacija, pranešimai ar dokumentai. Kad taip neįvyktų skatinsime gyventojų sąmoningumą ir kartu su partneriais raginsime patikslinti savo gyvenamosios vietos adresus“, – teigia Registrų centro generalinis direktorius S. Urbanavičius.
Anot jo, šiemet intensyviai bus tęsiamas praėjusiais metais startavęs neveikiančių juridinių asmenų likvidavimas ir išregistravimas iš Juridinių asmenų registro. Iki 2025 metų Registrų centras ketina išregistruoti apie 85 tūkst. neveikiančių juridinių asmenų. Šiuo metu Juridinių asmenų registre yra įregistruota apie 260 tūkst. juridinių asmenų, tačiau nemaža jų dalis ilgus metus neteikia jokių duomenų apie save, neturi įregistruotų buveinių ar vadovų.
2021 metais Registrų centras visuomenei atvėrė aktualiausius pagrindinių šalies registrų duomenis, kuriais pasinaudojant jau kuriami inovatyvūs produktai ar paslaugos. S. Urbanavičiaus teigimu, šiais metais įmonė tęs šią iniciatyvą ir atvers kitų registrų ir informacinių sistemų, pavyzdžiui, Turto arešto aktų registro, Sutarčių ir teisių suvaržymų registro ar Įgaliojimų registro, duomenis. Be to, visą svarbiausių valstybinių duomenų statistinę informaciją numatoma perkelti ir į Registrų centro sukurtą REGIA žemėlapį.
