Ką turi bendro programavimas ir žaliasis judėjimas? Kur kas daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. IT bendrovės „Visma Lietuva“ komanda tai gali paliudyti savo patirtimi, nes jau trečius metus specialiai šiam projektui suburti lietuvių programuotojai įgyvendina unikalią misiją – mažina elektros suvartojimą ir CO2 taršą. Apie tai, kodėl novatoriška idėja iškart prigijo Skandinavijoje ir kas trukdo ją realizuoti Lietuvoje, pasakoja departamento vadovas Jevgenij Nekrasov.
Programėlė „Watts“ kol kas veikia tik Danijoje
Tvarus buities darbų planavimas – būdas taupyti
Lietuvių programuotojų sukurta programėlė „Watts“ yra pirma tokio pobūdžio programėlė Europoje, kuri įgalina vartotojus rinktis elektros energijos šaltinius, prioritetą skiriant atsinaujinantiems, ir taip taupyti ne tik savo, bet ir planetos sąskaitą.
„Danijoje tokiam sprendimui yra itin palankios sąlygos veikti, nes didelė dalis elektros energijos šioje šalyje yra gaminama vėjo jėgainių pagalba, taip pat iš biokuro ir atliekų. Naudodama mašininį mokymąsi (angl. machine learning) bei didžiųjų duomenų analizę (angl. big data), programėlė stengiasi nuspėti kiekvieno vartotojo įpročius, susijusius su elektros naudojimu ir remiantis šiais duomenimis sukurti personalizuotą elektros naudojimo modelį. Derinant šį modelį su orų prognoze, naudotojo buvimo vieta ir duomenimis apie elektros kainų pasikeitimus biržoje, programelė informuoja vartotojus, kada elektros energijai generuoti vertėtų atsisakyti tradicinių šaltinių ir pasinaudoti alternatyviais”, – pasakoja J. Nekrasov.
Aplikacija taip pat teikia rekomendacijas apie prietaisus, kurie naudoja per daug energijos bei apskaičiuoja, kiek pavyktų sutaupyti pakeitus, pavyzdžiui, seną skalbyklę į naują, taip pat yra lengvai pritaikoma planuojantis rutininius buities darbus.
„Su programėlės pagalba danai netgi planuojasi savo buitį, pavyzdžiui, tuo metu, kai energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, įkrauna įvairius įrenginius, intensyviau skalbia, siurbia, verda ir t.t. Šiuo metu jau pradėtas vystyti ir kitas danams puikiai tinkantis sprendimas – elektromobilių įkrovimas pagal elektros biržos duomenis ir personalizuotą vartotojo elektros naudojimo modelį. Kitaip tariant, programėlė yra susiejama su elektromobilio įkrovimo stotele ir tinkamu laiku automatiškai įkrauna transporto priemonę. Tokiu būdu sumažinamos ne tik vartotojo išlaidos elektrai, bet ir aplinkos tarša“, – aiškina J. Nekrasov.
Sutaupytos lėšos virsta žaliuojančiais miškais
Skaičiuojama, jog aplikacija, kuri šiuo metu Danijoje turi apie 150 tūkst. aktyvių vartotojų, per mėnesį danams padeda sutaupyti apie 10–15 proc. visų komunalinių išlaidų.
Kaip teigia J. Nekrasov, realiai sutaupytas lėšas galima skirti kitų sąskaitų apmokėjimui, tačiau aplikacijoje šios lėšos konvertuojasi į virtualią valiutą, kurią vartotojas gali paskirti medžių sodinimui ir taip bent minimaliai kompensuoti savo CO2 pėdsaką.
„Tvarumas ir ekologija, novatoriškumas ir techniniai iššūkiai - esminiai elementai, padėję greitai suburti 10 programuotojų komandą, kuri jau 3 metus vysto šį projektą. Be to, vartojimo ir taršos mažinimo filosofija taip pat jau yra tapusi ir danų kultūros dalimi, todėl jie vertina galimybę sutaupytas lėšas paversti žaliuojančiais miškais. Dauguma vartotojų aktyviai užsiima šia veikla ir mato tokį sprendimą kaip pridėtinę aplikacijos vertę“, – džiaugiasi J. Nekrasov.
Lietuva į plėtros planus vis dar nepatenka
Praėjusiais metais už indėlį, prisidedant prie tvarumo, „Watts“ kūrėjai gavo „Microsoft Danija“ apdovanojimą. Tai komandą įkvepia plėstis bei tobulinti programą. Anot J. Nekrasov, „Watts“ jau sudomino kitas Skandinavijos regiono šalis. Kalbėdamas apie vystomą veiklą, vadovas nesyk pabrėžia stiprų komandos indėlį ir atsidavimą projektui.
„Nuo pat pradžių projektas turėjo stiprią idėjinę koncepciją, tad visi komandoje dirbantys programuotojai džiaugiasi galėdami prisidėti prie taršos mažinimo. Žinoma, mūsų komandai labai svarbu ir techniniai iššūkiai, kurių projekte tikrai netrūkta – juk kuriame unikalią sistemą, reikalaujančią netradicinių sprendimų. Su „Watts“ dirbantys žmonės viską įgyvendino nuo nulio, visi jie turi pilną kūrybinę laisvę, o kiekvieno nuomonė atidžiai išklausoma ir į ją atsižvelgiama. Kadangi šiuo metu jau plečiamės į kitas rinkas, ieškome ir daugiau programuotojų bei testuotojų į savo komandą“, – pasakoja projekto vadovas.
Nors Lietuva patenka tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose įmonių, investuojančių į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, dalis yra mažiausia ir gerokai atsiliekame nuo bendrų ES tendencijų, „Visma Lietuvos“ atstovo teigimu, kol kas tokiai aplikacijai mūsų šalyje perspektyvų nėra. Tai, pasak jo, lemia keletas priežasčių.
„Pirmiausiai, šiai dienai pati valstybė nerodo didelio noro paruošti atitinkamą infrastruktūrą – valdžios rankose privalomas duomenų atidavimo reglamentavimas. Tokia praktika taikoma Danijoje ir yra palaikoma įstatymų. Tuo metu energijos tiekėjai Lietuvoje veikiausiai baiminasi konkurencijos ir galimybės prarasti klientus, todėl duomenimis nėra linkę dalytis, o taip prarandama vertinga informacija, kuri galėtų būti efektyviai panaudojama siekiant nacionalinių tvarumo tikslų įgyvendinimo“, – apgailestauja J. Nekrasov.
Be techninių kliūčių pašnekovas pamini ir pačių lietuvių požiūrį į tvarumą, o tiksliau – jo stoką.
„Situacija palengva keičiasi, tačiau mums trūksta ne tiek inovacijų, kiek naujo, tvaresnio požiūrio. Pavyzdžiui, dalis mūsų tautiečių jau naudoja elektromobilius, paspirtukus, tačiau šias alternatyvas dauguma renkasi dėl taupumo, patogumo, o ne dėl realaus taršos mažinimo. Paklauskite, kiek tokių vartotojų Lietuvoje iš tiesų supranta savo CO2 pėdsako žalą? Deja, mažuma. Skandinavijos gyventojai yra atsakingesni šiuo klausimu, daugiau domisi ir yra suinteresuoti kurti pokytį. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tendencija Lietuvos neaplenks ir artimiausiu metu galėsime pasiūlyti įvairių alternatyvių taršos mažinimo sprendimų“, – mintimis dalijasi J. Nekrasov.
Šiuo metu „Watts“ jau leidžia stebėti ne tik elektros energijos, bet ir šildymo bei vandens suvartojimą.