Visi duomenys apie medžioklę po kelių metų bus kaupiami vienoje vietoje – dabar Aplinkos ministerijos kuriamoje Biologinės įvairovės informacinėje platformoje. Šioje informacijos apie biologinę įvairovę rinkimo, tvarkymo, analizės ir pateikimo visuomenei sistemoje medžioklės modulis apims visus jos procesus, pradedant sumedžiojimo limitų planavimu ir baigiant medžioklės bei laimikio registravimu. 
Visi duomenys apie medžioklę po kelių metų bus kaupiami vienoje vietoje – dabar Aplinkos ministerijos kuriamoje Biologinės įvairovės informacinėje platformoje (BIIP). Šioje informacijos apie biologinę įvairovę rinkimo, tvarkymo, analizės ir pateikimo visuomenei sistemoje medžioklės modulis apims visus jos procesus, pradedant sumedžiojimo limitų planavimu ir baigiant medžioklės bei laimikio registravimu.
„Medžioklės lapai taps elektroniniai. Tai leis saugiau jaustis ir patiems burelių nariams, ir tiksliau vykdyti medžiotojų kontrolę“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pagrindinis ministerijos siekis – atsisakyti popierinių dokumentų, perkeliant visą informaciją apie medžioklę į elektroninę erdvę. „Medžiotojams nebereikės spausdinti ir pildyti ranka medžioklės lapų, prašymų nustatyti limitus, ataskaitų apie sumedžiotus žvėris“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.
Pasak jo, medžioklės limitų planavimas bus gerokai paprastesnis. Juos nustatančioms savivaldybių komisijoms nereikės gaišti laiko posėdžiams, pildyti dokumentų, jų siuntinėti, sukti galvą, kaip pranešti apie savo sprendimus medžiotojams. Viskas bus matoma vienoje informacinėje sistemoje. Siūloma, kad medžiotojai prašymą nustatyti žvėrių limitus galėtų įkelti tiesiai į BIIP medžioklės modulį. Po komisijos posėdžio jie joje matytų, kiek ir kokių žvėrių gali sumedžioti sezono metu.
Yra ir kitų privalumų – šiuos procesus galės stebėti visi besidomintys, vienoje vietoje bus matomi duomenys apie visus pastaraisiais metais nustatytus medžioklės limitus atskirų medžioklės plotų naudotojams, bendras leidžiamų sumedžioti gyvūnų skaičius. Todėl ši informacija bus patikimesnė, skaidresnė.
Tai palengvins darbą medžiokles kontroliuojantiems aplinkos apsaugos pareigūnams. Užuot tikrinę informaciją ir siuntinėję ataskaitas, jie galės užsiimti svarbesne veikla. Be to, pasak Algirdo Klimavičiaus, bus užtikrintas grįžtamasis ryšys tarp medžioklės plotų naudotojų ir medžioklę kontroliuojančių institucijų.
Tikimasi, kad BIIP padės sumažinti brakonieriavimo mastą, palengvins vykdomų medžioklių registraciją ir sumedžiotų žvėrių apskaitą. Svarstoma galimybė pasitelkti mobilias aplikacijas, panašias į naudojamas automobiliams parkuoti. Medžiotojas ir prieš medžioklę, ir ją baigęs, ir prieš kraudamas į automobilį sumedžiotą žvėrį apie tai praneštų SMS žinutėmis į specialų serverį.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šią informaciją matytų savo mobiliuosiuose telefonuose. Tai padėtų išvengti piktnaudžiavimo. Ne paslaptis, kad kai kurie medžiotojai laimikį medžioklės lape pažymi, tik kai juos sustabdo gamtos apsaugos inspektoriai. Nebebūtų įmanoma padidinti ir sumedžiotų sezono metu žvėrių skaičiaus, siekiant priartinti jį prie limitų ir taip vengiant medžiojamų gyvūnų miškui padarytos žalos atlyginimo.
Medžioklės modulis apimtų ir didžiųjų plėšrūnų apskaitą, sudarytų galimybes prie jos prisijungti plačiajai visuomenei ir teikti informaciją apie šiuos gyvūnus. Kuo daugiau žmonių įsitrauks, tuo apskaita bus patikimesnė ir kokybiškesnė.
„Pasenęs ir neefektyvus medžioklės apskaitos būdas bus pakeistas skaitmeniniu“, – teigia Laimis Runkevičius, BIIP projekto IT grupės vadovas. Be to, turėsime išsamią statistiką apie medžiokles, sumedžiotus žvėris realiu laiku – žinosime, kiek ir kur vyksta medžioklių. Tai leis efektyviau jas kontroliuoti, bus aišku, kokiu metų laiku kokiuose miškuose ir kiek sumedžiota žvėrių.“
Medžioklės modulis – tai tik vienas iš daugiau kaip dešimties būsimos BIIP modulių. Planuojama, kad jis pradės veikti 2023 metais.
BIIP sukurti skirta 1,8 mln. eurų iš ES sanglaudos fondų lėšų.
