Nuo šių metų pradžios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Kultūros ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendinamas Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektas kuriamas naudojant blokų grandinės technologiją.
Nuo šių metų pradžios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Kultūros ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendinamas Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektas kuriamas naudojant blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją. Šią technologiją galima apibrėžti taip: bendra duomenų bazė, skaitmeninis registras, finansinių operacijų, išsaugotų keliuose kompiuteriuose skirtingose vietose, archyvas. Šios technologijos vystymą Lietuva kartu su kitomis suinteresuotomis Europos Sąjungos valstybėmis sustiprino 2018 m., prisijungdama prie Europos Komisijos iniciatyvų ir pasirašydamą bendradarbiavimo deklaracijas trijose srityse, viena jų – „blockchain“ technologijos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tuo metu dabartinė inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo eurokomisarė Mariya Gabriel teigė, kad blokų grandinių technologijų naudojimas – puiki galimybė valstybėms narėms permąstyti savo informacines sistemas, skatinti vartotojų pasitikėjimą ir asmens duomenų apsaugą, padėti sukurti naujas verslo galimybes ir lyderystės sritis, naudingas piliečiams, viešajam sektoriui ir verslo įmonėms.
Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektas – nauja švietimo ir kultūros sistemų sinergijos galimybė, kuriuo numatoma pagerinti kultūrinės edukacijos paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos mokiniams, naudojant naujus technologinius sprendimus. Blokų grandinės pagrindu planuojama sukurti administravimo platformą, kuria pirmiausia numatyta naudotis teikiant Kultūros paso paslaugas. Šiuo metu suskaičiuojama apie 1250 aktyvių Kultūros paso paslaugų tiekėjų, kurie siūlo per 2700 kultūrinės edukacijos paslaugų. Administravimo platforma palengvins kultūrinės edukacijos paslaugų užsakymą ir apskaitą. Kiekvienas Lietuvos mokinys turės virtualią piniginę su valstybės skiriamomis lėšomis Kultūros paso paslaugoms. Visa paslaugų užsakymo ir atsiskaitymo už jas apskaita bus paremta blokų grandinės technologija.
Pasak technologijų specialisto Andriaus Adamonio, švietimo srityje blokų grandinės technologija turi labai plačias taikymo galimybes ir yra aktyviai analizuojama visame pasaulyje, o pažangiausiose valstybėse jau egzistuoja ribota apimtimi veikiantys produktai.
„Technologijos taikymo galimybės švietimo sektoriuje iš esmės neribotos – nuo vaikų registracijos į darželius iki mokymosi pasiekimų, kursų bei universiteto diplomų saugojimo blokų grandinėje. Šios technologijos taikymas įvairiose švietimo sektoriaus srityse padeda efektyvinti egzistuojančius procesus, pavyzdžiui, universiteto diplomų tikrinimo procesas naudojant blokų grandinės technologiją gali būti atliekamas gerokai efektyviau – vietoj kelių dienų per kelias sekundes. Kitas pavyzdys – šios technologijos taikymas bibliotekos veikloje įgalintų saugų žmogaus žmogui (angl. peer-to-peer) knygų dalijimąsi taip efektyvinant bibliotekos veiklą“, – pasakoja A. Adamonis.
Technologijų specialisto teigimu, švietimo sektorius yra labai platus ir neapsiriboja tiesiog pamokų lankymu ir universitetų diplomais, jis taip pat apima ir neformalųjį ugdymą, kultūrines edukacijas, o tai jau yra labai plati ir didelė ekosistema, kurią skaitmenizuojant susiduriama su tradiciniais skaitmenizavimo iššūkiais, tokiais kaip duomenų vientisumas ir nepaneigiamumas, prieinamumas realiu laiku, efektyvumas bei valdymas. Visus šiuos skaitmenizacijos iššūkius puikiai sprendžia blokų grandinės technologija.
„Švietimo ir kultūros sektoriai gali būti efektyvinti ir pagreitinti, procesai supaprastinti juos skaitmenizuojant. Blokų grandinės technologija turi daug potencialo padėti įgyvendinant tokį skaitmenizavimą ir sprendžiant iššūkius“, – teigia A. Adamonis.
Blokų grandinės technologijų panaudojimas Nacionalinės bibliotekos projekte nacionaliniu mastu padės sukurti kultūrinės edukacijos sistemą ir užtikrinti priemones, kurios padės nuosekliai įgyvendinti kultūrinės edukacijos tikslus. Svarbiausi iš jų – ugdyti būtinas ateities žmogaus savybes, skatinti mokinių kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, padėti jiems ugdyti įgūdžius, kurie stiprina motyvaciją siekti išsikeltų tikslų, yra svarbūs jų gerovei, mokymuisi, bendrumo jausmui, aktyviam pilietiškumui, socialinei įtraukčiai ir būsimoms įsidarbinimo galimybėms arba gebėjimui pradėti verslą. Numatoma, kad ateityje šis blokų grandinės panaudojimas bus pritaikytas ir kitiems švietimo bei kultūros projektams.
Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektą numatoma užbaigti kitų metų vasarą.
