Lietuvos aukštųjų technologijų specialistai yra gerai žinomi įvairių mobiliųjų programėlių bei žaidimų kūrėjai. Kiek mažiau žinoma gynybinė ir karinė sritis. Tačiau ir čia lietuviai nesnaudžia – europiniu mastu prisideda prie bepiločių sistemų tobulinimo ir bendro dizaino parengimo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) – privati lietuvių įstaiga, kurianti ir tobulinanti įvairias technologijas. BPTI komanda padeda tobulinti povandeninius gynybinius dronus, kuriuos naudoja ne tik Lietuvos karinės jūrų pajėgos, bet ir kitų šalių kariniai laivynai bei krašto apsaugos ministerijos.
BPTI gynybos programos vadovas Simonas Dapkus institute su įvairiais projektais darbuojasi dvejus metus. Pats institutas dirba jau dagiau nei dešimt metų, sako jis LRT RADIJUI. „Šiuo metu turime tris pagrindines sritis. Tai yra aukšto dažnio elektronika, įvairūs dirbtinio intelekto taikymai bei žmogaus ir mašinos sąveika“, – pasakoja S. Dapkus.
Institutas yra įsitraukęs ir į Europos Sąjungos (ES) gynybinį projektą „Ocean 2020“. Tris metus vyksiantis projektas vienija 43 dalyvius iš 15 šalių. „Ocean 2020“ yra parengiamųjų veiksmų gynybos srityje programos dalis. Šiuo metu tai yra didžiausias vystomas gynybos projektas visoje Europoje, – sako S. Dapkus. – Pagrindinis projekto tikslas yra jūrinės stebėsenos pagerinimas, naudojant bepilotes sistemas.“
Pasiekti projekto rezultatai bus naudojami Vokietijos federalinės gynybos ministerijoje, Graikijos krašto apsaugos ministerijoje bei Portugalijos, Ispanijos, Italijos ir Lietuvos kariniuose jūrų laivynuose.
BPTI, kartu su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis, projekte prisideda prie techninio pasirengimo pratyboms, kurios vyks kitais metais Baltijos jūroje. „Dalis, kurioje konkrečiai dalyvauja mūsų institutas yra inovatyvaus vartotojo sąsajos, skirtos bepilotėms sistemoms, sukūrimas. Joje, be kita ko, atsispindės ir virtuali realybė“, – intriguoja BPTI gynybos programos vadovas.
Instituto vyriausiasis dizaineris Jonas Lekevičius LRT RADIJUI sako, kad instituto tikslas yra sukurti ir bendrą dizaino sistemą, kuri veiktų bepilotiniame kontekste. „Bepilotinėmis sistemomis gali būti skraidantys dronai, automatinės valtys bei povandeniniai mechanizmai“, – vardina J. Lekevičius.
Anot jo, šiuo metu visi gamintojai kuria bepilotines sistemas taip, kaip jiems atrodo turėtų būti geriausiai. Lietuviai rūpinasi tuo, kad bepiločius aparatus būtų galima patogiau ir suprantamiau naudoti.
Esu įpratęs produktus kurti paprastiems vartotojams, sako J. Lekevičius. Anot jo, šiuo metu kuriamas produktas gynybos sričiai visų pirma reikalauja atsakomybės. „Žmonės labai rimtai žiūri į atsakomybę ir į kiekvieną veiksmą, kuris yra padaromas. O tai reiškia, kad ir sistemos, kurias kuriame, turi būti užtikrinančios tą šimtaprocentinį tikslumą ir aiškumą kiekvieno veiksmo, ir gebėjimo pasakyti, kodėl ir kas turi teisę tą daryti.
Tai yra labai skirtingas mąstymas nuo to, kaip standartiškai žiūrime į kažkokį tai programėlių kūrimą, kur niekas neseka tavo atsakomybės, ar tu „palaikinai“ nuotrauką, ar ne. Tačiau gynybos kontekste visa tai yra labai svarbu – turėti šimtaprocentinę atsakomybę už kiekvieną veiksmą“, – tikina BPTI vyriausiasis dizaineris J. Lekevičius
Plačiau apie visa tai bei kokie BPTI užmojai kosmose ir ką naujo siekiama įnešti į mažųjų palydovų kūrimą – radijo įraše. Parengė Vismantas Žuklevičius.