KTU mokslininkai virtualioje realybėje pakvietė pasižvalgyti po išnykusį Kauno Aleksoto rajoną

„Kaunas 2022“ organizuotas „Istorijų festivalis. Neprijaukintos istorijos“ kauniečius ir miesto svečius pakvietė į pažintį su išnykusiu Aleksotu. Jį virtualios realybės (VR) technologijomis atgaivino Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) Virtualiosios realybės laboratorijos („VRLab“) komanda.

Aleksotas daugeliui atrodo pilkas, pramoninis rajonas, siejamas su uždarytais sovietiniais kariniais daliniais ar senais apleistais pastatais. Laiko dulkėse paskendo jo didybė: ne visi Aleksoto ir Kauno miesto gyventojai žino apie mūsų laikų nesulaukusius objektus, vertus pasididžiavimo.

Vienas jų – tai architekto Mykolo Songailos projektuotas Viesulavos akademinis miestelis, kur tarpukariu iškilo įspūdingi VDU Fizikos ir Chemijos fakulteto rūmai, kurie, deja, buvo susprogdinti Antrojo pasaulinio karo metais.

Unikalią proga jiems atgimti suteikė KTU mokslininkai, ekskursijos metu pasitelkiant naujausias VR technologijas, buvo atgaivinta dalis išnykusių pastatų ir vietų.

Ieško naujo traukos objekto

Ekskursijos vadovas-gidas, „Unikalus paveldas“ vadovas Jonas Oškinis pasakoja, kad Aleksotu labiau susidomėta, kai buvo pradėtas rengti ekskursijų ciklas „Kaunas – dizaino miestas“, o jame įvairioms bendruomenėms pristatomi kaimynystėje gyvenantys Pirmosios Respublikos architektai, dailininkai.

2017 metais buvo sukurta ir ekskursija „Nuo Aleksoto panoramos į Aleksoto gatvę Senamiestyje“, kurios metu ir paaiškėjo, kad Aleksote yra ne vienas įspūdingas pastatas, kuris dingo, buvo sunaikintas II pasaulinio karo metu.

Pasak J. Oškinio, tuomet kilo klausimas, kaip parodyti pastato įspūdingą tūrį, aukštį ne tik juodai baltoje atvirutėje.

„Mes, Kauno gidai, esame iš dalies nedėkingoje padėtyje – Kauną nuo Vilniaus skiria vos 100 kilometrų, daugelis užsienio turistų po sostinės kitu sustojimu renkasi Kryžių kalną ar pajūrį. Vadinasi, turime skirti papildomų pastangų ir parodyti kažin ką nematyto, netikėto. Lygiai tas pats galioja, kalbant apie miesto ekskursijų dalyvius – negalime visą laiką rodyti Karo muziejaus ar Centrinio pašto, reikia rasti naujų „kampų“, – kalbėjo J. Oškinis.

Virtualiojoje realybėje atgimstanti istorija

Prieš pradėdamas dėliotis būsimos ekskursijos planus, J. Oškinis sakosi „Tripadvisor“ platformoje skaitęs turistų atsiliepimus apie Kauną.

„Pavyzdžiui, buvo nuomonių, kad Kauno Senamiestyje yra nuobodu, jaunimui nėra čia ką veikti. Tuomet ir susimąsčiau – o gal iš tikrųjų jiems neįdomu raudonų gotikinių plytų siena ar akmeninis rūsys po Rotuše? Reikia pasiūlyti kai ką naujo, netikėto“, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip teigia J. Oškinis, tokia ekskursija yra ideali virtualios realybės sprendimams, nes tikrai milžiniško tūrio pastato maketo realybėje pastatyti neįmanoma.

Gido planuose – ekskursija, kur virtualiosios realybės technologijos būtų panaudotos ne vieno objekto apžiūrai. Tarp „dingusių“ ir planuojamų atkurti objektų – Technikos fakulteto dirbtuvės, didžiausias XX a. pradžios Lietuvos pastatas – Dirižablių angaras, buvę Kauno aerodromo pastatai ir dr. Stasio Kudoko Aleksoto pradinė mokykla.

„Sužinojęs apie „Istorijų festivalį“, kreipiausi į KTU Rinkodaros ir komunikacijos departamentą, kuris savo ruožtu nukreipė į KTU Informatikos fakulteto docentą Tomą Blažauską, o jis supažindino su savo komanda – virtualiosios realybės laboratorijos technologijų ekspertais Andriumi Paulausku ir Luku Paulausku. Kolegos parodė jau realizuotus projektus (didelį įspūdį padarė Vytauto Didžiojo muziejui skirtas papildytosios realybės (AR) tankas) ir sako –„ šaunu, jungiamės, dar istorinio pastato rekonstrukcijos nesame darę“, – su šypsena prisiminė pašnekovas.

Autentikos paieškos – archyvuose

Pastatą sumodeliavęs KTU IF „VRLab“ 3D modeliuotojas Lukas Paulauskas sako, kad projektas, nors ir labai įdomus, tačiau sudėtingas.

„Daugiausiai problemų kėlė tinkamų šaltinių, kuriais remiantis buvo galima atkurti instituto 3D modelį, trūkumas – buvo remiamasi pastato architektūriniais brėžiniais, tačiau iš to meto nuotraukų kai kurios pastato vietos atrodė neatitinkančios brėžinių“, – pasakojo L. Paulauskas.

Pasak KTU IF „VRLab“ modeliuotojo, norint išgauti tikrai autentiškai atrodantį 3D modelį, teko nagrinėti senas, mažos raiškos nuotraukas ir spręsti, kokių detalių būta iš tikrųjų.

„Atrodo, valandų valandas praleidome nagrinėdami tas nuotraukas, spręsdami, ar tikrai matome pastato detalę ar tai tiesiog pilka dėmė“, – sakė L. Paulauskas.

Planuose – nauji objektai, kylantys istoriniai lėktuvai

Ekskursijos vadovo J. Oškinio planuose – per artimiausius trejus metus „užbaigti“ ir ekskursijoms įveiklinti kitus dingusius Aleksoto pastatus.

„Laukia skirtingos techninės užduotys – jei milžiniškas Dirižablių angaras yra didelio lauko gale, tai Kudoko mokykla yra tarsi ištirpusi, susiliejusi su rajonu, jos „viduryje“ dabar stovi pastatai. Reikia sugalvoti, kaip atvaizduoti tokį pastatą, taigi laukia ir daugiau įdomių iššūkių“, – vardino J. Oškinis.

Jo teigimu, „Dingęs Aleksotas“ ekskursiją ketinama išplėsti ir bendradarbiaujant su Aviacijos muziejumi bei Kauno aeroklubu.

„Galbūt virtualios realybės akiniuose bus galima matyti ir dinamiškus vaizdus, pavyzdžiui – kylančius prieškarinius lėktuvus“, – intriguoja J. Oškinis.

Prie projekto sutikęs prisidėti KTU IF „VRLab“ vadovas Andrius Paulauskas sako, jog laboratorija aktyviai įsitraukia į su Kauno ar visos Lietuvos istorija susijusius projektus.

Leidžia keliauti laiku

Laboratorijos vadovo nuomone, technologijos turi būti taikomos ne vien pramogai, o ir kaip edukacinė priemonė.

„KTU laboratorija aktyviai įsitraukia į Vytauto Didžiojo Karo muziejaus projektus. Viena naujausių iniciatyvų – „Lietuvos geležinkeliams“ sukurta šimtmečio pokyčius atspindinti papildytosios realybės traukinių ekspozicija. „Dingęs Aleksotas“ yra dovana mūsų mylimam Kaunui – norime, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su Kaunu ir jo paslaptimis. Taip pat šis produktas yra viena iš pirmųjų dovanų Kaunui artėjančios „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ proga“, – kalbėjo A. Paulauskas.

J. Oškinio teigimu, po ekskursijos didžiausias komplimentas yra tuomet, kai žmogus sako, kad niekada nėra buvęs šioje gatvėje ir nežinojo, kad Kaune buvo tokie pastatai.

„Jei nors vienam žmogui, ypač jaunimui, tai bus priežastis apsilankyti Kaune, tai jau gerai. O galbūt ir pažintis su virtualiosios realybės technologija paskatins jaunimą mokytis naujų technologijų, įstoti ir gyventi Kaune“, – džiaugėsi gidas.