Lietuvos banko (LB) organizuojamoje konferencijoje „LBChain progress: midway to success“ susitiko Lietuvos ir užsienio blokų grandinės technologijos ekspertai. Renginys, skirtas blockchain vystymui ir pritaikymui Lietuvoje, sujungė Lietuvos ir Europos Centrinio Banko (ECB) atstovus ir įmones, dalyvaujančias konkurse dėl „LBChain“ įgyvendinimo.
Visuomenei pristatytas kuriamas projektas „LBChain“ – tai platforma, skirta fintech kompanijoms, vystančioms veiklą, susijusią su blokų grandinės technologija. Įmonės galės išbandyti savo naujus produktus šioje virtualioje sistemoje ir gauti ekspertinių rekomendacijų.
Kuriama platforma – tai naujas būdas suderinti reguliacinės sistemos ir įmonių idėjas inovacijoms kurti. Konferencijos dalyviai ne kartą minėjo, kad „LBChain“ bus savotiška „smėlio dėžė“, kurioje fintech produktų kūrėjai galės eksperimentuoti ir iš karto gauti rekomendacijas dėl jų kuriamų novatoriškų produktų praktinio pritaikymo.
Tai yra naujas fenomenas dėl to, kad pati reguliavimo institucija – LB – siekia skatinti blockchain technologijos projektų sklaidą.
„Tai bus unikalus produktas, aktualus fintech įmonėms ir startuoliams, taip pat tikimės ir universitetų susidomėjimo“, – kalbėjo Andrius Adamonis, Lietuvos banko blockchain projektų vadovas.
Pasak jo, LB išsikėlė tikslą – paspartinti blockchain technologijos sprendimų plėtrą šalies finansų rinkoje. „LBChain“ turėtų būti naujų produktų testavimo sistema. Jaunos įmonės, arba įmonės, turinčios inovatyvius projektus, susijusius su blockchain, galės kreiptis norėdamos išsibandyti šiame „simuliatoriuje“, prieš pradėdamos veiklą realioje rinkoje.
„Platformos veikimo principas bus toks: įmonės produktas, kuris ateityje turės būti įgyvendintas naudojantis blokų grandinės technologija, galės būti išbandytas per neviešą testavimą. Mes simuliuosime duomenis, pavedimus ir pinigus“, – aiškino A. Adamonis.
Taip pat „LBChain“ teiks įmonėms technologines ir reguliavimo konsultacijas.
Pasirinko tris dalyvius
Dėl „LBChain“ sukūrimo šiuo metu konkuruoja trys įmonės: „Deloitte“, IBM ir „Tieto“. Į kitą etapą pateks tik dvi iš jų, o nugalėtojas bus išrinktas 2020 m. kovą.
Dalyviai pristatė tris platformos prototipus, kuriuos jau išbandė fintech įmonės.
Tikrindamos trijų „LBChain“ prototipų galimybes ir juos tobulindamos, šešios įmonės iš trijų šalių išbandė įvairius skirtingus produktus: pinigų plovimo prevencijos, tarptautinių mokėjimų, mokėjimo žetonų, mobiliųjų kasos terminalų, mokėjimo kortelių, automatinio faktoringo procesų valdymo sprendimus, sutelktinio finansavimo ir akcijų, neįtrauktų į biržos prekybos sąrašus, pirkimo ir pardavimo platformas.
Tampame inovacijų traukos centru
„Labai svarbu keisti valstybinių institucijų kultūrą, jų požiūrį į inovacijas. Reguliavimo institucijos turėtų prisitaikyti prie pasaulio naujovių, tad LB, vykdydamas šį projektą, prisijungė prie pasaulinio inovacijų tinklo“, – sakė Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.
Jis paminėjo, kad inovacijos neatsiranda savaime – tai yra ne tik idėjos, jiems įgyvendinti yra reikalingi resursai, lanksčios reguliavimo sistemos. M. Jurgilas taip pat priminė, kad inovacijos ne visą laiką yra tik geros, todėl reguliavimo institucijos kartais labai atsargiai žiūri į jų įvedimą į rinką.
IBM atstovas sakė stebintis, kad dažnai lenkiškos įmonės siekia įsitvirtinti Lietuvoje dėl to, kad čia inovacijų vystymas pastaruoju metu įgauna pagreitį.
Renginyje svečiavosi ir ECB atstovas Dirkas Bullmanas. Pasak jo, bankai turi prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių. Dabar ypač svarbu yra daryti pavedimus akimirksniu, tai gali padėti padaryti blokų grandinės technologija.
Jis paminėjo, kad prieš kelerius metus blockchain negalėtų konkuruoti su įprastų pavedimų procedūromis dėl greičio, bet šiandien situacija visiškai pasikeitė.
Pasak ECB atstovo, aukščiausioje ES finansinėje institucijoje šiuo metu dirba 15 žmonių komanda, siekianti pritaikyti blockchain ir skatinanti šios inovacijos plėtrą Europoje. Šioje srityje bendradarbiaujama ir su užsienio valstybėmis, pavyzdžiui, Kinija.
Tiesa, valstybiniame sektoriuje ES, jo žiniomis, blokų grandinės kol kas nėra plačiai taikomos duomenų apsaugai. Vienintelė šalis, kuri savo vidinėje sistemoje turi blockchain,– Prancūzija.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje aplinka inovacijoms taikyti yra viena dinamiškiausių Europoje.