Lietuvoje kuriamas naujas atvirų duomenų portalas. Kokie duomenys jame bus skelbiami, pagal kokius kriterijus atrenkami, kokia projekto nauda? Į šiuos ir kitus klausimus portalui Alfa.lt atsakė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) specialistai. 
Lietuvoje kuriamas naujas atvirų duomenų portalas. Kokie duomenys jame bus skelbiami, pagal kokius kriterijus atrenkami, kokia projekto nauda? Į šiuos ir kitus klausimus portalui Alfa.lt atsakė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) specialistai.
Sakoma, kad duomenys yra vienas esminių šiandieninės skaitmeninės ekonomikos resursų. Viešojo sektoriaus duomenų atvėrimą esą pajus visi: asmeniniais, švietimo ar kitais tikslais jais galės naudotis visuomenė, verslas turės galimybę plėstis, o viešasis sektorius – efektyvinti viešąjį valdymą, teikiamų paslaugų kokybę.
Neįslaptinti duomenys
Atveriamų duomenų rinkiniai neasmeniniai, jų prieiga neapribota dėl vienų ar kitų priežasčių – nėra slapti, riboto naudojimo ar saugantys valstybės paslaptį. Tai viešojo sektoriaus institucijų kaupiami pirminiai duomenys, kurie naudotojams turės būti pateikiami struktūrizuotu formatu (CSV, JSON, RDF, XML), kad juos būtų galima nuskaityti ir apdoroti kompiuterinėmis programomis. Pavyzdys – atviri „Sodros“, Lietuvos Respublikos Seimo duomenys.
Bendra ES šalių skaitmeninio turinio erdvė – Europos atvirų duomenų portalas (www.europeandataportal.eu). Sukūrus atvirų duomenų platformą Lietuvoje ji bus integruota į ES sistemą. Visos institucijos portale galės pateikti atveriamų duomenų rinkinių metaduomenis (informaciją, kuri padeda suprasti išdėstymo struktūrą, semantiką, tarpusavio ryšius).
Kaip panaudoti tokius duomenis, geriausiai iliustruoja Registrų centro informacinė sistema „Regia“. Tai patogus įrankis, sukurtas specialiai savivaldybėms: jų gyventojams, tarnautojams bei jose veikiančiam verslui. Pagrindą sudaro Lietuvos kadastro žemėlapis su jame integruotais trimis pagrindiniais valstybės registrais: adresų, juridinių asmenų ir nekilnojamojo turto duomenimis. „Regios“ žemėlapyje taip pat galima rasti naudingų duomenų iš kitų institucijų, tokių kaip Nacionalinės žemės tarnyba, Valstybinė miškų tarnyba ar Kultūros paveldo departamentas.
„Transparency International“ (TI ) iniciatyva (nevyriausybinė organizacija, tirianti įvairaus pobūdžio, taip pat ir politinę korupciją) sukurtas įrankis elektroninėje erdvėje Manoseimas.lt padeda stebėti, kaip dirba Seimo nariai, frakcijos.
TI, bendradarbiaudama su Nacionaline teismų administracija, sukūrė ir kitą įrankį – Atvirasteismas.lt, leidžiantį gyventojams išsamiau susipažinti su visų Lietuvos teismų bei konkrečių teisėjų darbu, lyginti juos tarpusavyje pagal tai, kiek trunka išnagrinėti vieną bylą, kokia teisėjų patirtis, kiek kainuoja išlaikyti teismus ir pan.
Atviri duomenys suteikia piliečiams daugiau informacijos ir skatina prisidėti prie skaidresnio valstybės valdymo proceso.
Turės naudos ir smulkusis verslas, ir startuoliai
EIM specialistų teigimu, kuriamas Lietuvos atvirų duomenų portalas viešojo sektoriaus institucijoms suteiks priemonių suinventorinti savo valdomus duomenų išteklius, taip pat leis verslui, mokslo bendruomenei, visuomenei patogiai vienoje vietoje gauti ir naudoti (be išankstinių sąlygų) viešojo sektoriaus institucijų atvertus duomenis arba išreikšti reikiamų duomenų poreikį.
Planuojama, jog jau 2020-ųjų pradžioje portale bus paskelbti penkių institucijų atveriami duomenys (300 atvirų duomenų rinkinių). Portalą pirmiausia papildys projekto partnerių, t. y. Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo informacinių technologijų centro, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras parengti atvirų duomenų rinkiniai. Į portalą bus perkelti Informacijos rinkmenų sąraše esantys metaduomenys.
Pradiniame, bandomajame, etape dalyvauja ne visos institucijos. Šiuo metu renkama informacija apie atvirų duomenų poreikį iš visuomenės bei verslo. Tokie duomenys ir būtų atveriami pirmiausia.
Projektas, specialistų įsitikinimu, turės teigiamos įtakos visuomenei, nes bus sudarytos sąlygos privačioms kompanijoms naudojantis atvirais duomenimis kurti patrauklias paslaugas ar produktus. Tai ilgainiui padarys teigiamą poveikį viešojo sektoriaus efektyvumui ir skaidrumui, ekonomikai ir inovacijų plėtrai. Tikėtina, kad sukuriamas papildomas šalies BVP paaugs iki 2 proc. Bus skatinami nauji verslai, kurie kurs socialinę ir komercinę vertę. Atvirų duomenų pagrindu gali būti sukurti didelės pridėtinės vertės produktai ir paslaugos, skatinamos verslo idėjos. Iš to esą turės naudos ir smulkusis verslas, ir startuoliai.
Realiu laiku
Labai geri atvirų duomenų panaudojimo pavyzdžiai yra viešojo transporto programėlė bei interneto tinklalapis „Trafi“, analizuojantis situaciją mieste realiu laiku, mobilioji programėlė „Flio“, šiuo metu vienijanti daugiau nei 900 viso pasaulio oro uostų, GPS navigacijos programinė įranga „Waze“. Visos jos naudoja atvirus realaus laiko duomenis ir sukuria didelę pridėtinę vertę vartotojui ir pačioms įstaigoms.
Visgi reikia pripažinti, kad šis atvirų duomenų portalo formatas labiau skirtas profesionalams. Įdomiausi ir didžiausią vertę turintys duomenys yra teikiami realiu laiku. Remiantis tokiais duomenimis galima kurti patraukliausias paslaugas, produktus, ieškoti inovatyvių sprendimų. Atviri duomenys naudojami žurnalistų ir mokslo bendruomenės, atliekant įvairius tyrinėjimus.
Naujajame portale bus galima kaupti ir kurti metaduomenis, žadama sudaryti lanksčias duomenų paieškos galimybes ES mastu, taip pat bus imamasi kokybės kontrolės priemonių. Institucijoms bus teikiamos atvirų duomenų parengimo, konvertavimo į atvirus formatus, nuasmeninimo (nuasmeninti duomenys nesuteikia jokios informacijos apie konkrečius asmenis – aut. past.) ir kitos paslaugos, lengvinančios atvirų duomenų rinkinių kūrimo sąlygas. Už visa tai bus atsakingas Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK).
Bendradarbiaudamas su daugiau nei 65 valstybės institucijomis, IVPK parengė preliminarų atvirų duomenų sąrašą. Jis taps pagrindu tolesniam viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo suskirstymui pagal svarbą.
Toks sąrašas buvo rengiamas siekiant išsiaiškinti, kokių duomenų turi viešasis sektorius. Planuojant duomenų atvėrimą, esą svarbiausia žinoti, kokių duomenų labiausiai reikia verslui, nevyriausybinėms organizacijoms, visuomenei. Preliminarų sąrašą galima pamatyti interneto puslapyje Gitlab.com.
Siekiant visuomenės ir verslo įsitraukimo, buvo prašoma išreikšti nuomonę ir poreikius, komentuojant po atskirais duomenų rinkiniais. Į visas Gitlab.com aplinkoje pateiktas užklausas, EIM atstovų teigimu, bus atsižvelgta.
Naujai kuriamame portale taip pat bus galima palikti komentarų. Ekspertai įsitikinę – duomenų atvėrimas turi būti grįstas esamu arba numanomu potencialiu poreikiu, kylančiu iš būtinybės spręsti aktualias šalies socialines, ekonomines ir politines problemas. O sprendimai turi būti priimami remiantis duomenų analize.
