Dažnai įsivaizduojama, kad mūsų kasdienybę keičiančios inovacijos gali gimti tik jų kūrimui dedikuotuose didelių kompanijų padaliniuose ar mokslinėse laboratorijose. Ir nors tokios vietos naujiems technologiniams sprendimams vystyti yra tikrai palanki terpė, tačiau neretai inovacijos dienos šviesą išvysta vien dėl nedidelio entuziastų būrelio užsidegimo ir tikėjimo savo idėja.
Studentai, sukūrę programėlę © Asmeninio albumo nuotr.
To pavyzdys – keturi Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto antrakursiai, sukūrę programėlę, kuri ateityje gali gerokai palengvinti policijos darbą ieškant dingusių žmonių ar nusikaltėlių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Veikiantis sprendimas – be jokio biudžeto
Universitete atlikdami semestro baigiamojo darbo užduotį programų sistemų specialybės antro kurso studentai Tomas Vilčinskas, Tomas Drąsutis, Arnas Danaitis ir Deividas Bražėnas sukūrė sprendimą, kuris, pasitelkus veidų atpažinimo technologiją ir viešojo stebėjimo kamerų duomenis, leidžia automatiškai ieškoti dingusio ar besislapstančio žmogaus pagal jo nuotrauką.
Kitaip tariant, į sistemą įkėlus ieškomo žmogaus nuotrauką, programėlė geba atpažinti asmenį analizuodama viešų vaizdo stebėjimo kamerų mieste duomenis. Užfiksavus ieškomą asmenį į programėle besinaudojančio žmogaus telefoną yra išsiunčiamas automatinis pranešimas.
Vien tai, kad toks sprendimas sukurtas ne didelės saugumo sprendimų kompanijos, o keturių savo idėja tikinčių jaunuolių, yra pakankamai įspūdingas pasiekimas. Programėlės kūrimui vaikinai neturėjo jokio biudžeto ir projektą įgyvendino naudodamiesi vien universiteto ištekliais ir savo jėgomis rastų partnerių suteiktomis nuolaidomis.
„Sužinoję apie užduotį iš karto sutarėme, kad komandoje dirbsime drauge ir rinksimės tokią programėlės pritaikymo sritį, kuri leistų panaudoti kiekvieno iš mūsų stipriąsias puses ir kompetencijas. Jautėme, kad dirbdami drauge galime pasiekti gerų rezultatų“, – sako T. Vilčinskas.
Ketina bendradarbiauti su policija
T. Vilčinskas pasakoja, kad sprendimo idėja kilo gana greitai, tačiau jos įgyvendinimas truko apie keturis mėnesius, per kuriuos netrūko ir bemiegių naktų. Visi programėlę sukūrusios komandos nariai ne tik studijuoja, bet ir dirba, todėl projektas pareikalavo papildomų laiko sąnaudų ir ryžtingo nusiteikimo. Vis tik rezultatas atpirko pastangas – vaikinų sukurtas sprendimas buvo pripažintas geriausiu iš visų kurso darbų. Tačiau labiau nei įvertinimas komandą džiugina realios ir išties plačios programėlės panaudojimo galimybės.
„Grynindamiesi projekto viziją ir ieškodami praktinių programėlės panaudojimo galimybių nenorėjome apsiriboti vien tik dingusių žmonių paieška. Programėlės pritaikymą matome ir kitose srityse – pavyzdžiui, užtikrinant saugumą darbo vietose, mokyklose, darželiuose. Be abejo, galvojame apie bendradarbiavimą su policija, kuriai toks įrankis galėtų būti tikrai naudingas“, – sako T. Vilčinskas.
Inovacijų kūrimas prasideda įžvelgus problemą
„Danske Bank“ turto ir investicijų valdymo verslo plėtros padalinio Lietuvoje vadovas, VU Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius Vytautas Ašeris, sako, kad šis studentų sukurtas sprendimas yra puikus pavyzdys, rodantis, kad sėkmingoms inovacijoms kurti svarbiausia yra ne dideli materialiniai resursai, bet gebėjimas mąstyti per problemų prizmę. Kartu su kolega, lektoriumi, Donatu Kimučiu tokį projektą ir pasiūlė studentams sukurti tiesiog taikomo objektinio programavimo kurse.
„Kompetencijų vystyti įvairius sprendimus ar programėles šiandien netrūksta. Turime daug gabių jaunų žmonių – visą kartą, užaugusią su technologijomis. Jos atstovams kintanti technologinė aplinka yra natūrali terpė, o gebėjimas prie jos prisitaikyti – anksti išsiugdyta savybė. Vis tik kurti sprendimus yra ne tas pats, kas kurti reikalingus ir praktiškai pritaikomus sprendimus. Antruoju atveju reikia ne tik intuityviai prisitaikyti prie dinamiškos technologinės aplinkos, sekti tendencijas, bet ir išsiugdyti mąstymą per problemų prizmę“, – sako V. Ašeris.
Jo įsitikinimu, toks mąstymas yra pagrindinė inovacijų kūrimo sąlyga, o ugdomas jis turėtų būti jau nuo mažų dienų – dar mokyklose ir darželiuose. Viena iš priemonių tai padaryti, V. Ašerio įsitikinimu, tarpdiscipliniškumas.
„Skirtingų disciplinų jungimas identifikuojant ir spendžiant tam tikras problemas yra vienas iš būdų skatinti platesnį, į dėžutes neuždarytą mąstymą. Studentų sukurta dingusių asmenų paieškos programėlė yra vienas iš tokio darbo rezultatų“, – sako V. Ašeris.
Nusiteikę dirbti toliau
Savo programėlę studentai tobulina ir toliau. Šiuo metu iki programėlės paleidimo į rinką visu pajėgumu trūksta tik saugumo sertifikatų, kurių gavimu rūpinamasi. Vaizdo stebėjimo kamerų medžiaga yra privati ir saugoma informacija, todėl būtina užtikrinti, kad iš programėlės šie duomenys niekur nenutekėtų.
Vaikinai taip pat planuoja programėlę testuoti su Vilniaus viešojo transporto vaizdo stebėjimo kamerų sistema ir ieško galimybių bendradarbiauti su policija. Toks bendradarbiavimas leistų užtikrinti, kad programėlė būtų naudojama pagal paskirtį – tai yra ieškant dingusių ar nusikaltusių asmenų. Pavyzdžiui, įkėlus ieškomo asmens nuotrauką į sistemą, pirmiausiai turėtų būti gautas patvirtinimas iš policijos, kad toks žmogus iš tiesų yra ieškomas. Tiesa, programėlės panaudojimas – itin platus, ja susidomėjo ir kelios verslo įmonės.
Studentai yra nusiteikę tęsti pradėtus darbus ir sukurti patikimą įrankį, kuris dingusių ar ieškomų asmenų paiešką padarytų efektyvesnę ir greitesnę.