Informacinių technologijų korporacija IBM imasi įgyvendinti ateities miesto viziją JAV Chesapeake gyvenvietėje, dydžiu prilygstančioje Klaipėdai. Sumaniosios IBM technologijos ir centralizuotas valdymas iš esmės pakeis transporto, vandentiekio, viešosios tvarkos tarnybų, gyvenamųjų ir poilsio zonų administravimą.
Projektas, kurį IBM įgyvendina kartu su miesto savivaldybe, kainuos 1,2 milijardo dolerių ir pastebimai pakeis gyventojų kasdienybę. IBM sukurta programinė įranga „Maximo“ leis apjungti skirtingas miesto infrastruktūras ir valdyti jas integruotai. Be to, institucijos galės nesunkiai dalintis naujausia informacija ir nuolat stebėti, kas vyksta mieste – tai leis efektyviau spręsti potencialias problemas.
IBM sprendimai leidžia suplanuoti darbus ir laiku atnaujinti benusidėvinčią įrangą. / IBM nuotr.
Pasak projekto kūrėjų, „sumanusis“ miestas apims 7 pagrindines Chesapeake infrastruktūros sferas – pastatų administravimą, komunalines paslaugas, transporto ir kelių priežiūrą, miesto rekreacines zonas, policijos ir priešgaisrinės apsaugos darbą. Iki šiol miestas neturėjo jokių įrankių nuolatiniam išteklių stebėjimui ir procesų valdymui.
„Sumaniosios planetos idėja gyvuoja jau ne vienerius metus, todėl tampa aišku, kad pirmiausia dinamiškomis ir efektyviomis privalome padaryti savo miestų infrastruktūras“, – sako „IBM Lietuva“ vadovas Irmantas Kandratavičius. Pasak jo, svarbu ir tai, kad projektui pasirinktas ne megapolis, o mūsų šalies miestų dydžio gyvenvietė. Tai skatins ne tik stebėti projekto eigą, bet ir pasinaudoti konkrečiais pavyzdžiais.
IBM programinė įranga padeda planuoti viešuosius darbus mieste. / IBM nuotr.
IBM Institute for Business Value neseniai paskelbė studiją „Sumaniųjų miestų vizija“ (angl. – A Vision of Smarter Cities), kurioje teigiama, kad jau netolimoje ateityje miestų savivalda galės stebėti žymiai daugiau procesų nei dabar. Tai leis savivaldybių vadovams priimti patikima informacija grįstus sprendimus.
Chesapeake miestas yra vienas didžiausių JAV Virdžinijos valstijoje, tačiau išsiplėtęs per gana trumpą laiką – mažiau nei 50 metų. Todėl jo atskirų sistemų valdymas tampa vis sudėtingesnis ir brangesnis.