Didžiausia Lietuvos vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ Vilniaus nuotekų valykloje įdiegta dirbtinio intelekto (DI) sprendimus. Kasdien valykla išvalo trečdalį Lietuvos nuotekų, o inovacijos padeda šį procesą optimizuoti, sumažinti sąnaudas ir pagerinti aplinkosaugos rodiklius.

„Google“, „Microsoft“, „Meta“ – valdo didžiulius duomenų srautus, tačiau jų naudojami žinių grafai, formuojantys dirbtinio intelekto suvokimą apie pasaulį, yra uždari. Dėl to auga atotrūkis tarp informacijos turėtojų ir tų, kurie siekia kurti atvirą, patikimą ir visiems prieinamą žinių ekosistemą. Būtent tam suburta COST Action CA23147 iniciatyva, dar vadinama GOBLIN.

JUDU modernizuoja Vilniaus eismo valdymą – pirmieji pokyčiai jau duoda rezultatų. Vienoje sostinės sankryžų vairuotojai praleidžia 16 proc. mažiau laiko laukdami žalio šviesoforo signalo. Tai – bendradarbiavimo su „Google“ ir dalyvavimo „Green Light“ projekte rezultatas.

Didžiausia Lietuvoje centrinė perkančioji organizacija CPO LT siekia kartu su verslu sukurti unikalų Europoje dirbtiniu intelektu grįstą įrankį, skirtą centralizuotų viešųjų pirkimų kainų analizei. Šis sprendimas padės perkančiosioms organizacijoms tiksliau planuoti pirkimams skirtą biudžetą, o tiekėjams – atsakingai teikti pasiūlymus.

Ne paslaptis, jog didieji naujienų transliuotojai, tokie kaip BBC, jau dabar naudoja dirbtinį intelektą generuodami radijo laidų subtitrus – taip, pasak jų, užtikrindami turinio prieinamumą kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenei. Tiesa, kyla klausimas, ar toks technologijų generuojamas tekstas, o ypač vertimas, gali prilygti žmogaus verstam tekstui ir taip skatinti įvairių bendruomenių įtrauktį?

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas prisideda prie organizacijų informacijos saugumo stiprinimo ir apsaugos nuo kibernetinių grėsmių. 2024 m. spalio 1 d. fakultete pradėtas vykdyti mokslo projektas „Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje“.

Ilgą laiką lietuvių kalba buvo neprieinama daugelyje kasdien naudojamų technologijų. Kodėl negalima kalbėti su savo išmaniaisiais įrenginiais lietuviškai, kodėl robotas siurblys nereaguoja į lietuviškas komandas, kodėl balso asistentai mūsų gimtąja kalba yra tokie riboti? VU mokslininkai tam, kad technologijos taptų kuo prieinamesnės lietuvių kalba, dirba daugiau nei dešimt metų.

KTU mokslininkai ir verslo partneriai iš „Vertablox“, „Gluk Media“ ir „cargoGO Logistics“ bendrame projekte „RoadMaster VR“ siekia padėti vilkikų vairuotojams įvaldyti jų darbe kylančius iššūkius ir stresines situacijas, inovatyviai pritaikydami VR technologiją.

Nagrinėjant ginčus teismuose jau tapo kasdienybe analizuoti ir remtis kitų šalių teismų praktikomis. Dėl šios priežasties teisininkams labai svarbu turėti veiksmingus teismų praktikos paiešką palengvinančius technologinius įrankius. Vienas iš tokių įrankių ką tik įdiegtas Lietuvos teismų sistemoje.

KTU mokslininkai, pasitelkdami lingvistinius ir žvilgsnio sekimo tyrimų metodus, vykdo projektą, skirtą analizuoti, kaip žmonės emociškai reaguoja į medijų turinį apie karo įvykius. Projekte siekiama identifikuoti ir kategorizuoti emocines reakcijas bei prisidėti prie sudėtingų žmogaus emocijų tyrimų.

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros docentė dr. Liepa Bikulčienė vadovauja Lietuvos tyrėjų komandai, dirbančiai tarptautiniame projekte „Gerovė@dirbtinis intelektas“. Jo metu mokslininkai sieks įveiklinti DI, teikiant psichologinę pagalbą moksleiviams

„Northway“ vaisingumo centrui Vilniuje suteiktas Bioetikos komiteto leidimas kartu su patyrusiais Nyderlandų, Jungtinė karalystės ir Švedijos mokslininkais įgyvendinti ambicingą projektą, kurio tikslas – sukurti pažangų dirbtinio intelekto (DI) algoritmą, galintį tiksliau įvertinti embriono vystymosi potencialą ir jo galimybes sėkmingai įsitvirtinti gimdoje.

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra spalį pradeda testuoti dirbtinio intelekto technologija grįstą MUKIS darbo pokalbių simuliacijos įrankį. Naudodamiesi juo, mokiniai simuliuos realius darbo pokalbius ir šitaip stiprins savo pasirengimą būsimai karjerai.

Jau nuo kitų metų gegužės 1 d. prekybos veiklos Lietuvoje nebus galima vykdyti be naujus techninius reikalavimus atitinkančių kasos aparatų. Daugiau nei 100 tūkst. šalyje naudojamų kasos aparatų turės teikti duomenis į VMI Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos elektroninių kasos aparatų posistemį i.EKA.

Lietuvos policijos generalinis komisaras, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovai šiandien pasirašė Memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant valstybės analitikos infrastruktūros teisėsaugai, nacionaliniam saugumui ir gynybai vystymo koncepciją.