Lietuvoje startavo unikalaus tarptautinio „BootStRaP“ tyrimo etapas – tiriamųjų grupės įtraukimas. 14-oje šalių įgyvendinamas tyrimas siekia mažinti žalingą skaitmenizacijos poveikį jaunų žmonių psichikos sveikatai, inicijuojant pokyčius sveikatos apsaugos ir socialinės politikos srityse. 
Lietuvoje startavo unikalaus tarptautinio „BootStRaP“ tyrimo etapas – tiriamųjų grupės įtraukimas. 14-oje šalių įgyvendinamas tyrimas siekia mažinti žalingą skaitmenizacijos poveikį jaunų žmonių psichikos sveikatai, inicijuojant pokyčius sveikatos apsaugos ir socialinės politikos srityse.
„Jaunimo įtraukimas – svarbiausia ir sudėtingiausia šio projekto dalis. Tiriamieji – savanoriai 12-16 metų moksleiviai. Pasitelkus specialiai šiam projektui sukurtą programėlę, vertinama jų veikla internete. Drauge su kolegomis Nyderlanduose įtraukimo procesą pradėjome pirmieji, ir šiuo metu per 300 lietuvių moksleivių jau dalyvauja tyrime,” – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkas, tyrimo vadovas Lietuvoje dr. Julius Burkauskas.
Dalyviai į projektą įsitrauks trimis etapais, kiekviename planuojama surinkti panašų skaičių moksleivių. Projekte dalyvauja trys Lietuvos mokyklos: Kauno Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija, Vilniaus Žvėryno gimnazija ir Palangos Senoji gimnazija.
Unikalu: mokslininkai pasitelkia moksleivius
Projekte ir dalyvauja, ir įrankį elgesiui vertinti – programėlę – drauge su mokslininkais tarptautinėse komandose kūrė patys jaunuoliai ir nuotoliu, ir gyvai vykusiose stovyklose.
Programėlė dalyviams siunčia klausimus apie jų savijautą, nuotaiką, interneto naudojimą ir stebi tam tikrus telefonų nuolat registruojamus parametrus, kaip naudojimosi internetu laikas, prieigos trukmė, sąveika su turiniu. Šie veiksniai padės mokslininkams geriau suprasti elgesio modelius ir nustatyti, kaip ir kada tai gali kenkti sveikatai.
Klausimai skatina susimąstyti apie veiklas internete
„Klausimynus programėlė siunčia etapais, o laiką, kada atsakinėti, pasirenki pats. Tai klausimai kaip jautiesi, kokios nuotaikos šiandien esi, kaip naudoji internetą. Atsakinėdamas imi suprasti, kokie dalykai gali daryti daugiau neigiamo poveikio savijautai, į ką kreipti dėmesį. Yra reakcijos stebėjimas – žaidimas.
Per 6 tyrimo mėnesius tam skirsime iš viso apie 7 valandas. Įdomu, ypač žinant, kad drauge su tavimi tą patį darys dar beveik dešimt tūkstančių paauglių visoje Europoje“, – sako projekto ambasadorė, Palangos Senosios gimnazijos moksleivė Kamilė Rokaitytė, dalyvavusi vienoje iš jaunimo stovyklų su tyrimo mokslininkais.
Pasak LSMU mokslininkės ir Skaitmeninės etikos centro ekspertės dr. Vilmos Jakienės, dirbančios su moksleivių įtraukimu, Lietuvoje tokių tyrimų dar nebuvo.
„Pradžioje buvo kuriama programėlė, klausimynai verčiami į šalių, dalyvaujančių tyrime, kalbas. Vėliau vyko mokyklų administracijos ir tėvų bendruomenės supažindinimas su projekto tikslais, eiga, įsitraukimu – ką, kaip ir kiek laiko turės daryti jų vaikai. Taip tėvai galėjo priimti sprendimą leisti savo vaikui tyrime dalyvauti. Tada moksleivius informavome apie tyrimą ir, sutikusieji dalyvauti, įsidiegė programėlę – tapo tyrimo dalyviais“, – sako dr. V. Jakienė.
Atsižvelgiant į surinktus duomenis, bus formuojamos tarptautinės sveikesnio naudojimosi internetu gairės ir apibrėžiama, kaip asmeniniai elgesio pokyčiai galėtų sumažinti rizikas ir padėti išvengti galimo probleminio naudojimosi internetu ateityje.
Penkerius metus truksiantis projektas sulaukė palaikymo iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, mokyklų administracijų, mokytojų, iš tėvų ir paties jaunimo. Tikimasi, kad iš viso tyrime dalyvaus apie 1000-1200 Lietuvos paauglių.
