Nuo pat pirmosios Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos iki dabartinės devintosios „Europos horizontas“ programos KTU pagal laimėtą finansavimą užima pirmą vietą tarp visų Lietuvos dalyvių institucijų. Bendra pritraukta suma siekia 33,2 mln. Eur.
Nuo pat pirmosios Europos Sąjungos (ES) bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (angl. Framework Programme) iki dabartinės devintosios „Europos horizontas“ programos KTU pagal laimėtą finansavimą užima pirmą vietą tarp visų Lietuvos dalyvių institucijų. Bendra pritraukta suma siekia 33,2 mln. Eur.
Tokią žinutę akcentavo Europos Komisijos (EK) atstovai Kaune metų pradžioje vykusiame Lietuvos mokslo tarybos organizuotame renginyje.
KTU nuotr.
Minėtą sumą Kauno technologijos universitetas (KTU) pagal konkursinius kvietimus laimėjo 160-ies projektų vykdymui, laikotarpyje nuo pirmosios ES bendrosios programos iki dabartinės programos „Europos horizontas“. Lietuvos dalyviai šiose veiklose dalyvauja nuo ES 4-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos.
Tarp laimėjimų – išskirtinis projektas
Pasak KTU Mokslo ir inovacijų projektų centro (MIPC) vadovės Vilmos Karoblienės, (EK) atstovai rėmėsi duomenimis, analizuojančiais visų Lietuvos dalyvių patirtį minėtose programose.
„Dalyvavimas šioje programoje suteikia puikias galimybes universiteto mokslininkams ar kitų institucijų dalyviams kurti ir realizuoti projektų idėjas nuo jų atsiradimo iki konkrečių rezultatų įgyvendinimo, o kartais ir realių produktų pateikimo suinteresuotoms šalims. Tai šauni galimybė vykdyti mokslinius tyrimus ir inovacijų veiklas su pažangiausiais partneriais visoje Europoje ir didinti ne tik projektuose dalyvaujančios institucijos, bet ir visos šalies konkurencinį pranašumą“, – sako V. Karoblienė.
Jos teigimu, vieni įspūdingiausių ir reikšmingiausių pavyzdžių, kurie neabejotinai turės svarų poveikį ne tik universitetams, miestui, bet ir visai šaliai – laimėti net du projektai, kurie yra pirmieji Lietuvos laimėti projektai, finansuojami pagal programos „Europos horizontas“ priemonės „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ (angl. Widening participation and spreading excellence) schemą „Teaming for Excellence“.
KTU dalyvauja abiejuose projektuose, viename koordinatoriaus teisėmis, kitame – partnerio, kuomet projektą koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas. KTU koordinuojamas projektas „Dirbtinio intelekto kompetencijų centras tvariam gyvenimui ir darbui“ (angl. „Centre of Excellence of AI for Sustainable Living and Working“ – „SustAInLivWork“) vykdomas nuo 2023 m. iki 2029 m., o bendras jo biudžetas siekia beveik 30 mln.
„Šis projektas atliks svarbų vaidmenį kuriant ir taikant dirbtiniu intelektu (DI) grįstus mokslo ir inovacijų sprendimus pramonės, energetikos, sveikatos ar transporto srityse. Taip pat, kad šio projekto veiklos prisidės prie projekto dalyvių tvarios veiklos vystymo kuriant pažangiausius DI paremtus sprendimus bei atliepiant visuomenės poreikius mokslo produktams. Projektas kurs sąveiką tarp verslo ir viešojo sektoriaus, ir veiks kaip modelis, kuris skatins Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų kultūros tobulėjimą. Šio centro tikslas – skatinti ir plėtoti tarpdisciplininius, etiškus ir ilgalaikius mokslinius tyrimus dirbtinio intelekto srityje, siekiant juos pritaikyti pramonės, energetikos, sveikatos ir transporto srityse“, – pasakoja KTU MIPC atstovė.
Šis projektas vykdomas su kitais šalies universitetais (Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu) bei pažangiaisiais partneriais – Tamperės universitetu (Suomija) ir Hamburgo technologijos universitetu (Vokietija).
Ateityje – dar daugiau svarbių projektų
Kaip teigia KTU atstovė, dar vienas išskirtinis projektas – KTU dalyvavimas viename iš pirmųjų Europos inovacijų tarybos programos „EIC Pathfinder Challenge“ projektų Lietuvoje „DNR mikrofabrikas autonominiam archyvavimui (DNAMIC)“. Projektas pradėtas vykdyti nuo 2023 m. spalio ir bus vykdomas trejus metus.
Kartu su bendrove „Genomika“, kuri yra projekto koordinatorius, projektą vykdo KTU prof. K. Baršausko ultragarso institutas, o šio projekto tikslas – sukurti autonominį duomenų archyvavimo DNR struktūrose sprendimą, pagrįstą mažu energijos suvartojimu.
„Tai yra tik keletas pavyzdžių iš KTU vykdomų programos „Europos horizontas“ projektų. Informacija apie laimėtus projektus kinta laikas nuo laiko, kadangi universiteto mokslininkai ir tyrėjai aktyviai teikia paraiškas, o EK ekspertai jas vertina ir informuoja pareiškėjus apie vertinimo rezultatus. Vadovaujantis šios dienos duomenimis Universitetui jau yra skirtas finansavimas 29-erių projektų vykdymui, kurių finansavimo sutartys jau yra pasirašytos arba bus pasirašomos artimiausiu metu. Bendra tokių projektų finansavimo vertė yra 13 mln. Eur.“, – atskleidžia V. Karoblienė.
Šis finansavimas bus skiriamas įvairių projektų vykdymui, t. y. mokslo bei inovacijų veikloms, susijusioms su skaitmeninimo, klimato, energetikos, mobilumo, kultūros, sveikatos, bioekonomikos ar kitomis tematikomis.
KTU – konkurencingas tarptautinėse projektinėse veiklose
„Dalyvavimas tarptautinėje projektinėje veikloje reikšmingai prisideda siekiant vieno iš strateginių universiteto tikslų – tarptautiškumo vystymo. Ankstesnių projektų metu įgyta patirtis ir universiteto turimos ir vystomos pažangios infrastruktūros dėka mokslininkai yra pasirengę sėkmingai įgyvendinti naujausius mokslinius tyrimus ir inovacijų veiklas, prisidedant prie bendros mokslo pažangos“, – pasakoja V. Karoblienė.
Jos teigimu, ankstesnių projektų sėkmė įrodė, kad KTU yra konkurencingas tarptautinių projektinių veiklų dalyvis, kuriantis pažangius, moksliniais tyrimais ir inovacijomis grįstus sprendimus, prisidedančius ne tik prie akademinės pažangos, bet ir sprendžiančius visuomenei aktualias problemas.
Dalyvavimas tarptautinėse projektinėse veiklose suteikia KTU tyrėjams išskirtinę galimybę vykdyti savo darbus ne tik mokslo laboratorijose, bet jas pritaikyti praktikoje, bendradarbiaujant su įvairiomis suinteresuotomis šalimis tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
Pasak V. Karoblienės, KTU turi ambicijų sustiprinti lyderio poziciją ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, ypač dalyvaujant ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“.
„Ateities planai – teikti kuo daugiau kokybiškų projektinių paraiškų KTU dalyvaujant projektuose koordinatoriaus teisėmis ir turėti kuo daugiau sėkmės atvejų. Universiteto mokslininkų ir kitų dalyvių įsitraukimui į projektinę veiklą skatinti turime gražia tradicija tapusius kasmetinius projektų vadovų apdovanojimus – „KTU Leopardai“. Tai yra patentuotas ir specialiai sukurtas prekinis ženklas, juo puošiami diplomai ir ženkleliai (angl. pins), kurie kasmet įteikiame geriausiems projektų vykdytojams universitete“, – sako V. Karoblienė.
ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Europos horizontas“ įgyvendinti EK skiria beveik 95,5 mlrd. Eur.
