Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad iki 2050 m. mūsų vartojimo lygis bus toks, lyg gyventume trijose planetose. Tvaraus vartojimo užtikrinimas – nuolatinis ES lyderių darbotvarkės klausimas. Atliekų mažinimas, daiktų taisymas ir ilgalaikis vartojimas – vienos iš efektyviausių priemonių siekiant tvaraus vartojimo. Masiškai gaminami produktai neretai yra nepataisomi arba jų taisyti tiesiog neapsimoka. Jau šiemet Europos Parlamente bus priimta vadinamoji Teisės taisyti direktyva, kuri įpareigos ES šalis nares imtis bent vienos taisymo skatinimo priemonės, pavyzdžiui, taisymo kainos kompensacijų.
Tvarus vartojimas ir siekis paskatinti neišmesti, o taisyti sugedusius daiktus – tai programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių Gintarės Petrauskaitės ir Rūtos Kukulskytės projekto „Tvarus vartojimas: kaip paskatinti vartotojus taisyti sugedusius daiktus?“ svarbiausi akcentai.
Projekto autorių parengtose rekomendacijose – atsakymai, kaip Lietuvoje galėtų būti skatinamas daiktų taisymas. Atliktoje analizėje ne tik gilintasi į vartojimo įpročius, bet ir ieškota naujų sprendimų, kaip daiktams suteikti naują gyvenimą, paskatinti tvarų vartojimą.
Kokia situacija ir galimybės?
Projekte teigiama, kad nors ES taisymo paslaugų sektorius traukiasi, Lietuvoje stebimas minimalus jo augimas. Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. plane yra numatytos priemonės, skirtos skatinti daiktų taisymą, paruošimą pakartotiniam naudojimui, pakartotinį naudojimą bei dalijimosi ekonomiką 2021-2027 m. finansavimo laikotarpiu išskirtinis valstybės dėmesys bus skiriamas atliekų susidarymo prevencijai, mažinimui, su daiktų taisymu, pakartotiniu naudojimu ir atliekų perdirbimu susijusiai veiklai. Tai lems tvaresnių įpročių formavimo skatinimą, atliekų kiekio mažėjimą.
Projekto autorės akcentuoja, kad išplėtojus paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūrą būtų sukuriama antrinė rinka, ypač paliesianti tekstilės ir baldų, elektronikos sritis, pavyzdžiui, vystant supirkimo iš vartotojų praktikas, taikant aukcionų, elektroninių varžytinių priemones ir pan. Be to, ES traukiantis taisymo paslaugų sektoriui, atsiranda daugiau galimybių taisymo srautus nukreipti į Lietuvą.
Gerosios užsienio šalių praktikos tvarumui užtikrinti
Anot projekto autorių, pagal gerąsias kitų šalių praktikas (kaip pavyzdys nagrinėta Prancūzijoje veikianti sistema), viena iš galimybių būtų didinti didesnės gamintojų atsakomybės mokestį. Tvaresnio dizaino daiktų gamintojams rekomenduojama taikyti mažesnius mokesčius nei taršesnių prietaisų. Taip verslininkai būtų suinteresuoti ieškoti ekologiškesnių sprendimų.
Projekto autorės akcentuoja, kad pasibaigus prekės garantiniam laikotarpiui, didžiausia kliūtis, atbaidanti vartotojus nuo galimybės taisyti, yra taisymo paslaugų kaina, todėl vienas konkrečių būdų kaip taisymą vartotojams padaryti ekonomiškai prieinamesnį, yra taisymo skatinimas kompensuojant dalį taisymo kainos.
Veiksmingas būtų PVM tarifų sumažinimas taisymo veiklai ir naudotoms prekėms, taip pat mokesčių lengvatos darbo jėgai, mokesčių lengvatos taisytojams. Šiuo metu 9 ES šalys taiko lengvatinį PVM mokesčio tarifą taisymo paslaugoms.
Taip pat siūloma išbandyti pilotinį projektą, kai valstybė vartotojams kompensuoja dalį sugedusių prietaisų taisymo kainos (tokie modeliai veikia Austrijoje, Vokietijoje). Trumpuoju laikotarpiu tokį projektą būtų galima finansuoti ES lėšomis, ilguoju – didesnės gamintojo atsakomybės mokesčio lėšomis. Europos šalių praktika rodo, kad vartotojams sudarius galimybę daiktus taisyti už prieinamesnę kainą, jie kur kas dažniau renkasi tai daryti.
Dar viena galimybė – bendruomeninio ir savarankiško taisymo iniciatyvų plėtra, pavyzdžiui, Repair Café, kuri leistų plėsti lengvai prieinamų taisymo paslaugų tinklą. Praktika rodo, kad vartotojai, kartą dalyvavę taisymo veikloje, labiau linkę ir toliau taisyti. Taip pat bendruomeninio taisymo centre yra įgyjama taisymo įgūdžių.
Autorių manymu, šiame kontekste labai svarbus ir pilietinis taisytojų įgalinimas, pavyzdžiui, pagalba įkuriant profsąjungą ar kitokią taisytojų interesus atstovaujančią organizaciją. Tai galėtų ne tik palengvinti taisytojų bendradarbiavimą, techninius mainus, bet ir tapti veiksmingesnių, efektyvesnių ir kokybiškesnių taisymo paslaugų varomąja jėga.
Įgyvendinti tvarumo tikslus Lietuvoje padėtų ir teisės taisyti judėjimo palaikytojų subūrimas, NVO įtraukimas, informacinė kampanija, socialinė taisymo paslaugų reklama.
Kita siūloma priemonė – inovacijų taisymo sektoriuje skatinimas, kurios leistų vartotojams išvengti nepatogumų, susijusių su daikto pristatymu taisytojui, pakaitinio daikto gavimu. Todėl, remiant taisytojus, diegiančius inovatyvius sprendimus savo veikloje, gerinant taisymo paslaugos kokybę, galima paskatinti klientų aptarnavimo, darbo kokybę ir taip padidinti vartotojų siekį taisyti daiktus.
Kas toliau?
Projekto autorės pabrėžia, kad tvaraus vartojimo ir skatinimo taisyti daiktus iniciatyvos įpareigoja skirti dėmesį mokslinių tyrimų šioje srityje finansavimui, pavyzdžiui, tvaraus gaminių projektavimo, taisymo, naudojimo trukmės srityse ir pan. Taip pat svarbu plėsti atliekų surinkimo vietose praktiką.
Autorių teigimu, tvarumo idėjos bus gajos tuomet, kai lygiagrečiai su taisymo kainos kompensacijos vystymu bus diegiama ir didesnė gamintojų atsakomybė, siekiama skatinti ne tik gaminių atliekų tvarkymą, bet ir atliekų prevenciją, kadangi ilguoju laikotarpiu tai yra tvariausias būdas finansuoti taisymo kainą vartotojams.
Teisingumo ministerijos informacija