Nuo rugpjūčio vykdomas VDU projektas siekia universitete sukurti ekosistemą, kuri būtų palanki piliečių surinktų duomenų panaudojimui moksliniuose tyrimuose, jų atvėrimui ir tvarkymui. Projekto rengėjų teigimu, piliečių mokslas tampa vis svarbesniu duomenų šaltiniu mokslininkams.
„Piliečių mokslas – kai į mokslinę veiklą yra įtraukiami paprasti piliečiai – yra naudingas mokslui ir jo pažangai. Pavyzdžiui, piliečiai gali pagelbėti mokslinių prielaidų ir hipotezių tikrinimo etape: renkant duomenis, atliekant stebėjimus, dalijantis patirtimis. Tai ypač efektyvu, kai reikia didelių duomenų masyvų, siejamų su tam tikra žmonių veikla ar būsena. Šiuo metu populiarėja aktyvusis piliečių mokslas, kuomet piliečiai įtraukiami ir į mokslinių idėjų bei metodologijų formulavimo procesus. Galiausiai, piliečių mokslas didina ir visos visuomenės sąmoningumą, atsparumą moksliškai nepagrįstoms idėjoms“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto docentas Tomas Berkmanas, dalyvaujantis naujame projekte, kuris siekia skatinti piliečių įtraukimą į mokslinę veiklą VDU – universitete, kurį galima laikyti vienu iš piliečių mokslo lyderių Lietuvoje.
Asociatyvi „Pexels“ nuotr.
Nuo rugpjūčio vykdomas VDU projektas siekia universitete sukurti ekosistemą, kuri būtų palanki piliečių surinktų duomenų panaudojimui moksliniuose tyrimuose, jų atvėrimui ir tvarkymui. Projekto rengėjų teigimu, piliečių mokslas tampa vis svarbesniu duomenų šaltiniu mokslininkams, tačiau šiandien Lietuvos tyrėjai neretai susiduria su duomenų atvėrimo, intelektinės nuosavybės ir asmens duomenų apsaugos problemomis. Todėl mokslininkai vengia įtraukti piliečius į savo tyrimus – reikalingos aiškios gairės dėl piliečių surinktų duomenų moksliniuose tyrimuose atvėrimo, tvarkymo ir saugojimo sąlygų. Tokias gaires planuojama parengti projekto metu.
Piliečių mokslas Vakaruose – savaime suprantamas
Piliečiai, savanoriai pasaulyje aktyviai prisideda prie mokslinių tyrimų – jie talkina profesionaliems mokslininkams įvairiose mokslo srityse. Piliečių mokslo pavyzdžių itin gausu astronomijoje, biologijoje ir ekologijoje, aplinkotyroje, meteorologijoje, istorijoje, archeologijoje. Neprofesionalai mokslininkams gali pagelbėti vykdant įvairias užduotis – rengiant klausimus, metodus, net analizuojant duomenis. Tačiau dažniausiai jie dalyvauja duomenų rinkime.
„Pasaulyje gausu gerosios piliečių mokslo praktikos pavyzdžių. Vienas iš minėtinų – „Christmas Bird Count“ projektas, skirtas paukščių rūšių skaičiavimui ir apsaugojimui. Nuo 1900-ųjų šis projektas kasmet suburia daugybę prie jo prisidėti norinčių savanorių – pavyzdžiui, 2022 m. jų buvo 76 tūkstančiai. Piliečius aktyviai į mokslą įtraukia ir NASA, šiuo metu kuruojanti per 40 piliečių mokslo projektų. Jų dėka, padedant piliečiams, NASA atliko daug svarbių mokslo atradimų, daugiau nei 400 prie piliečių mokslo projektų dirbančių savanorių įtraukti kaip mokslinių publikacijų bendraautoriai“, – sako VDU Lituanistikos katedros lektorė dr. Viktorija Kavaliauskaitė-Vilkinienė.
Pasak jos, reikšmingų rezultatų dėl itin didelio visuomenės įsitraukimo taip pat pasiekta „Rainfall Rescue“ projekte, kurio tikslas buvo įtraukti piliečius į kritulių duomenų skaitmeninimą, kuris padėtų nustatyti kritulių pokyčius Jungtinės Karalystės salose ir suteiktų žinių apie klimato kaitą. „Prie projekto prisidėjo 17 tūkstančių savanorių, per trumpą laikotarpį sutranskribavusių tūkstančius skanuotų lapų, iliustruojančių istorinius kritulių duomenis. Be savanorių pagalbos, duomenų skaitmeninimas būtų užtrukęs itin ilgai. Ir tai tik keletas pavyzdžių, iš kurių Lietuva, kurioje piliečių mokslas vis dar nėra plačiai taikomas, galėtų pasimokyti“, – teigia dr. V. Kavaliauskaitė-Vilkinienė.
„Kadangi mokslas susiduria su dideliais iššūkiais, pavyzdžiui, pasauliniais aplinkos pokyčiais, piliečių mokslas tampa labai svarbia priemone rinkti duomenis, kurie kitaip būtų neprieinami, ir tik dėl to galima vykdyti gamtosaugos stebėsenos ir kitus fundamentinius bei taikomuosius mokslinius tyrimus“, – piliečių mokslo svarbą pabrėžia VDU Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Darius Amilevičius.
Mokslininkų teigimu, Lietuvoje piliečių mokslo padėtis yra kiek prastesnė, nei Vakarų Europos valstybėse. Pavyzdžiui, piliečių įtraukimas į hipotezės patikrinimą Vakarų Europoje yra laikomas kone savaime suprantamu ir itin efektyviu metodu, tačiau Lietuvoje tai vis dar yra gana neįprasta.
„Čia mums reikia sparčiai judėti į priekį. Labiausiai reikėtų šviesti pačius mokslininkus, keičiant jų mentalitetą, kiek tai susiję su vis dar gana tradiciniais mokslo metodologijos supratimais, kuriems būdingas inertiškumas ar įtarumas kalbant apie neprofesionalų įtraukimą į tyrimus“, – sako doc. dr. T. Berkmanas, papildydamas, kad kokybės užtikrinimo saugikliams piliečių moksle yra skiriamas deramas dėmesys.
Patikimumo „recepto“ nėra
Pasak VDU Teisės fakulteto mokslininko, Lietuvoje itin svarbų vaidmenį piliečių mokslo palaikyme atlieka Vytauto Didžiojo universitetas. „VDU neabejotinai yra vienas iš šios srities lyderių. Visų pirma todėl, kad šis universitetas yra piliečių mokslo pradininkas Lietuvoje. Dar 2016 metais VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai įgyvendino vieną pirmųjų piliečių mokslo projektų Lietuvoje „Bronės Pajiedaitės takais“, kuriame analizuojami ir pristatomi tarpukario Lietuvos VDU studentų atlikti biologinės įvairovės tyrimai. Šiuo metu universitetas taip pat dalyvauja keliuose su piliečių mokslu susijusiuose projektuose“, – pažymėjo doc. dr. T. Berkmanas.
VDU vyr. mokslo darbuotojas dr. Darius Amilevičius teigia, kad nėra „auksinio recepto“, kaip užtikrinti, kad piliečių moksle renkami duomenys būtų kokybiški ir patikimi – viskas priklauso nuo konkretaus tyrimo vadovo ir jo pasirinktų priemonių. Mokslininkas pabrėžia, kad, norint užtikrinti piliečių renkamų duomenų patikimumą, svarbu, jog už konkrečius mokslinius tyrimus atsakinga institucija turėtų aiškiai apibrėžtą duomenų valdysenos ir tvarkysenos politiką. Lietuva šioje srityje šiandien dar nėra daug pažengusi, ypač lyginant su Vakarų Europa.
Parengs gaires ir galimybių žemėlapį
Tikimasi, kad naujasis VDU projektas prisidės prie šalies pažangos piliečių mokslo skatinime – bus sukurta palanki ekosistema piliečių surinktų duomenų naudojimui moksliniuose tyrimuose. Projekto vykdymo metu bus parengtas informacinis Galimybių žemėlapis, apibrėžiantis, kaip piliečių renkami ar formuojami duomenys gali būti naudojami VDU tyrimuose, ir Gairės, kuriose bus pateiktos konkrečios rekomendacijos, kaip minėti duomenys turi būti atveriami, valdomi ir tvarkomi.
„Šios gairės yra būtinos įtraukiant piliečius į mokslinius tyrimus, nes jos padės užtikrinti piliečių surinktų duomenų atitikimą FAIR principui, kuris įvardija, jog mokslo tyrimų duomenys turi būti surandami, prieinami, galintys sąveikauti tarpusavyje ir būti naudojami daug kartų. Gairės padės suderinti, įvertinti ir subalansuoti visų suinteresuotų grupių interesus: užtikrinti duomenų kokybę, asmens duomenų ir intelektinės nuosavybės apsaugą, ilgalaikį saugojimą“, – pažymi projekto vadovė dr. Saulė Milčiuvienė.
VDU mokslininkų parengtose Gairėse bus pateikiamos rekomendacijos dėl duomenų kokybės užtikrinimo, infrastruktūros duomenų saugojimo, duomenų ilgalaikio saugojimo ir archyvavimo, asmenų privatumo ir etikos taisyklių, duomenų aprašymo, katalogavimo, metaduomenų, prieigos prie duomenų ir licencijų taikymo. Gaires planuojama parengti projekto pabaigoje, 2025 m. sausį.
Siekiant, kad projekte planuojami rezultatai būtų kokybiški ir kad VDU išlaikytų lyderiaujančias pozicijas ne tik atvirojo mokslo ir atvirųjų duomenų, bet ir piliečių mokslo srityje, šio projekto vykdytojai kelia savo kvalifikaciją duomenų tvarkysenos (angl. data stewardship) srityje: dr. D. Amilevičius jau įgijo tarptautiniu mastu pripažintą JAV įmonės „eLearningCurve“ suteiktą profesinį „Data Steward“ sertifikatą.
