Lietuvoje telekomunikacijų infrastruktūra yra itin išplėtota, tačiau vartotojams trūksta skaitmeninių įgūdžių. Naudojimosi internetu ir ypač skaitmeninių įgūdžių Lietuvoje rodikliai vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Dėl to RRT inicijavo projektą „Nė vienas nėra pamirštas“, skirtą vienos iš gausiausių visuomenės grupių – senjorų – skaitmeninei įtraukčiai didinti. 
Lietuvoje telekomunikacijų infrastruktūra yra itin išplėtota, tačiau vartotojams trūksta skaitmeninių įgūdžių. Naudojimosi internetu ir ypač skaitmeninių įgūdžių Lietuvoje rodikliai vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Dėl to Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) inicijavo projektą „Nė vienas nėra pamirštas“, skirtą vienos iš gausiausių visuomenės grupių – senjorų – skaitmeninei įtraukčiai didinti. Prie šio projekto kviečiami jungtis Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus atstovai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Visuomenei sparčiai amžėjant, senjorų skaičius tik augs. Akivaizdu, kad tapęs senjoru žmogus nenustoja norėti tobulėti ir mokytis, taip pat toliau vartoja tiek prekes, tiek ir šiuolaikines paslaugas. Žinoma, kartais stabdo baimė ir nepasitikėjimas, tačiau tai – išsprendžiama. Ir vienas pirmųjų žingsnių galėtų būti sutelktos socialiai atsakingų visuomenės narių pastangos“, – sako Jūratė Šovienė, RRT pirmininkė.
Jos nuomone, vis dažniau vartojant sąvoką skaitmeninė visuomenė tarsi pamirštama, kad jai reikia infrastruktūros, įrankių ir įgūdžių.
„Mūsų šalies infrastruktūra Europos mastu atrodo gerai, tačiau su įgūdžiais vis dar atrodome prastai, neretai reikia ir pagalbos įrankiams įsigyti, – dėsto J. Šovienė ir kviečia prie projekto jungtis savanorius, kurie kartu su RRT ekspertais dalyvautų dirbtuvėse ir prisidėtų prie senjorų skaitmeninių įgūdžių lavinimo. – Taip pat kviečiame jungtis galinčius prisidėti įranga – kompiuteriais ar telefonais, nes tai yra būtina priemonė mokantis skaitmeninių įgūdžių. Tokiu būdu visi galime pasiekti tikslo – didesnio skaitmenizuotų vartotojų skaičiaus.“
Projektą „Nė vienas nėra pamirštas“ globoja LR Prezidentas Gitanas Nausėda.
Senjorams svarbūs klausimai
Gruodžio antroje pusėje Klaipėdoje įvyko pirmosios dirbtuvės, kurių metu RRT ekspertai atsakė senjorams į jiems kylančius klausimus dėl naudojimosi socialiniais tinklais, saugaus elgesio internete, kaip apsiginti nuo skaitmeninių sukčių.
„Į susitikimą atvyko apie 150 senjorų, iš kurių išgirdome, kad jie aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, taip pat, deja, ne kartą yra susidūrę su skaitmeniniais sukčiais. Dirbtuvių dalyviai aktyviai įsitraukė į diskusiją, nagrinėjo sukčių siunčiamų žinučių ir el. laiškų pavyzdžius“, – pasakoja J Šovienė.
Jos teigimu, vartotojams kilo klausimų ir dėl teisinių dalykų, pavyzdžiui, sutarčių su mobiliojo ryšio operatoriais: „Išgirdome, kad ne kartą žmonės jautėsi nusivylę nesąžiningu paslaugų teikėjų elgesiu.“
„Sudėtingiausias klausimas, kur mes siekiame proveržio – elektroninio parašo naudojimas. Nors tikrai yra jį turinčių senjorų, tačiau net ir ne visi turintys naudojasi“, – pabrėžia J. Šovienė.
Kompiuterių klasės
Be skaitmeniniams įgūdžiams lavinti skirtų dirbtuvių, RRT taip pat kviečia prisidėti prie senjorų skaitmeninimo įrengiant kompiuterių klases Trečiojo amžiaus universitetuose (TAU). Šiuo metu siekiama įrengti 10 kompiuterių klasių, kurioms reikia beveik 130 kompiuterių.
„Visuomenė ir valstybė stipri tiek, kiek stiprūs visi visuomenės nariai. Šiuolaikinėje visuomenėje taip pat svarbu, kad skaitmeninė atskirtis veda ir į socialinę atskirtį. Savo universitetuose buriame norinčių mokytis bendruomenę ir džiaugiamės kasmet augančiu narių skaičiumi. Deja, turime pripažinti, kad mūsų materialinė bazė yra silpna ir ne visi gali ja pasinaudoti“, – sako Zita Žebrauskienė, Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto rektorė.
Pasak jos, vien prie jos vadovaujamo universiteto šiemet prisijungė daugiau nei 300 klausytojų.
„Regionuose šis skaičius taip pat auga. Dėl to pagal narių aktyvumą atrinkome 10 Trečiojo amžiaus universitetų visoje Lietuvoje, kur skubiai reiktų pagerinti materialinę bazę ir įrengti kompiuterių klases. Tikrai ne visi senjorai išgali turėti asmeninius kompiuterius, dėl to ateina į mūsų universitetus ir dirba informatikos kabinetuose. Mūsų studentai nori žengti koja kojom su naujomis technologijomis, tačiau ne visada užtenka tik noro – reikia ir priemonių“, – pabrėžia Z. Žebrauskienė.
