Energetikos ministerija parengė Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2023–2030 m. gairių projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas energetinės nepriklausomybės stiprinimui vystant vietinius atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią energetiką ir pirmenybę teikiant žaliajam vandeniliui.
Energetikos ministerija parengė Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2023–2030 m. gairių projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas energetinės nepriklausomybės stiprinimui vystant vietinius atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią energetiką ir pirmenybę teikiant žaliajam vandeniliui.
„Tai pirmasis vandenilio sektoriaus plėtrą reglamentuojantis dokumentas Lietuvoje. Vandenilis gali padėti mažinant pramonės, transporto bei energetikos sektorių sukuriamą žalą mūsų planetai ir pasiekti klimatui neutralią ekonomiką iki 2050 m. Kartu taip pat gali būti ir priemonė Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės. Iki šiol importavusi energetinius išteklius iš kitų šalių, susikūrus vandenilio energetikos sektoriui, Lietuva ne tik turi galimybę pati pasigaminti reikiamus energetinius išteklius, bet net ir tapti jų eksportuotoja“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Gairėse numatytos strateginės kryptys, kaip vandenilio sektorius bus vystomas Lietuvoje ir prisidės prie CO2 emisijų mažinimo pramonės bei transporto sektoriuose, padės jiems pereiti prie klimatui neutralių sprendimų. Taip pat apibrėžtas vandenilio vaidmuo energetikoje, kaip priemone balansuoti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamybos pikus ir panaudoti šią perteklinę energiją gryno vandenilio gamybai arba paversti jį į kitus aukštos vertės energetinius produktus. Vandenilio gamyba elektrolizės būdu bus viena iš esminių priemonių, kuri sukurs sąlygas toliau vystytis AEI pajėgumams Lietuvoje.
Numatoma Lietuvoje steigti du žaliojo vandenilio slėnius, kuriuose bus siekiama vystyti gamybos pajėgumus, integruotus pramonės, transporto, energetikos sektorių projektus, žaliojo vandenilio vertės grandinės komponentų (pavyzdžiui, elektrolizerių) gamybą, kurti palankią investicinę aplinką ir išnaudoti valstybės geografinę situaciją bei tarpsistemines jungtis.
Be bendrų strateginių krypčių, gairėse taip pat numatyti aiškūs tikslai iki 2030 m. Siekiama iki 2030 m. įrengti ne mažiau kaip 350 MW galios elektrolizės arba kitų technologijų, skirtų žaliojo vandenilio gamybai, įrangos ir gaminti ne mažiau kaip 34 000 tonų žaliojo vandenilio per metus. Taip pat penkių Lietuvos miestų viešajame transporte naudoti žaliąjį vandenilį ir turėti bent vieną vandeniliu varomą traukinį. Be to, numatyta, kad 2030 m. 15 procentų amoniako, reikalingo trąšų gamybai, bus pagaminta iš žaliojo vandenilio.
Įgyvendinus gairėse numatytus tikslus, tikimasi sukurti iki 1 200 naujų darbo vietų, susijusių su vandenilio sektoriumi.
Planuojama, kad 2030 m. bendras pagamintas žaliojo vandenilio kiekis Lietuvoje bus 1,16 TWh arba 34,75 tūkst. tonų. Šiuo metu Lietuvoje žaliasis vandenilis nėra gaminamas.
Vandenilis – tai bespalvės, bekvapės dujos, kurios yra vienas labiausiai paplitusių cheminių elementų pasaulyje. Deginant ar kitaip naudojant vandenilį neišsiskiria joks anglies dioksidas ar kiti teršalai, o naudojant transporte vienintelis šalutinis produktas yra vandens garai. Vandenilis matomas kaip ateities kuras, nes jį galima lengvai gaminti iš vandens, pasinaudojus elektros energija. Pagrindinis prioritetas yra teikiamas iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintam vandeniliui, nes tokiu būdu jis yra tvarus.
Su Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2023–2030 m. gairių projektu galima susipažinti čia. Pastabas ir pasiūlymus šiam projektui galima teikti iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. Gairių įgyvendinimo planą planuojama parengti iki 2023 m. lapkričio 30 d.
