„Vilnius Tech“ novatoriai vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą: „Projektinių ir faktinių pastato gyvavimo ciklo energijos poreikių tyrimai įvertinant vartotojų elgsenos įtaką“. Šio projekto metu buvo renkama informacija ir analizuojamas naujų pastatų energijos suvartojimas šildymui, numatytas sertifikate ir realūs faktiniai energijos suvartojimai. 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) novatoriai vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą: „Projektinių ir faktinių pastato gyvavimo ciklo energijos poreikių tyrimai įvertinant vartotojų elgsenos įtaką“. Šio projekto metu buvo renkama informacija ir analizuojamas naujų pastatų energijos suvartojimas šildymui, numatytas sertifikate ir realūs faktiniai energijos suvartojimai.
Energijos suvartojimo matavimai. Vydmanto Dragūno nuotr.
Atlikti tyrimai parodė, kad tai, kas prognozuojama sertifikate, dažniausiai skiriasi nuo realybės. Ženkliai didesni skirtumai, nei prognozuota, buvo nustatyti negyvenamosios paskirties objektuose, tarp kurių – administraciniai pastatai. Kai kuriuose iš jų energijos suvartojimas šildymui toks didelis, kad prognozuotas vertes viršija net iki septynių kartų. Tuo tarpu energiškai efektyviuose daugiabučiuose šie skirtumai neviršija dviejų kartų. Kyla klausimas, kodėl atsiranda tokios didelės energinio efektyvumo spragos?
Kas yra energiškai efektyvus pastatas?
Pasak „Vilnius Tech“ Pastatų energetikos katedros profesorės doc. dr. Violetos Motuzienės, įvairiose šalyse energiškai efektyvaus pastato sąvoka suprantama ir apibrėžiama skirtingai. Lietuvoje nėra konkrečios sąvokos, skirtos energiškai efektyviam pastatui apibūdinti. Kiek pastatas yra efektyvus, formaliai apibūdina jo energinio naudingumo klasė, nurodoma energinio naudingumo sertifikate. Jis išduodamas remiantis STR 2.01.02:2016 reglamentu. Pastarajame naudojamos dvi sąvokos – mažai energijos naudojantis (B, A ir A+ klasės) ir energijos beveik nevartojantis pastatas (A++).
„Energiškai efektyvus pastatas paprastai gali būti apibūdinamas kaip gerai apšiltintas ir sandarus, tai lemia mažus energijos nuostolius. Jei tokiame pastate naudojamas mechaninis vėdinimas komfortui sukurti, tai vėdinimas turėtų būti su šilumos atgavimu (rekuperacija), taip mažinant energijos poreikius, susijusius su vėdinimu. Esminis skirtumas tarp mažai energijos vartojančio ir beveik energijos nevartojančio pastato yra tas, kad pastarasis turi didžiąją dalį savo poreikių padengti iš atsinaujinančių energijos šaltinių“, – teigia „Vilnius Tech“ novatorė.
Ar šiuolaikiniams (A++) klasės pastatams reikalinga energija?
Profesorės V. Motuzienės teigimu, šiuolaikiniams (A++) pastatams energijos taip pat reikia. Tačiau skirtumas tas, kad pats šiuolaikiniai pastatai projektuojamas taip, kad energijos poreikis būtų labai mažas, o juos tenkintų atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančios technologijos. Pavyzdžiui, saulės kolektoriai, foto elementai ir pan.
„Deja, praktika ir atlikti tyrimai rodo, kad projektuojami kaip energiškai efektyvūs, realybėje tokie pastatai suvartoja ženkliai daugiau energijos, negu nurodyta sertifikate. Nesutapimas tarp projekto ir fakto būdingas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims, jis vadinamas energinio efektyvumo spraga (angl. Energy Performance Gap). Su šiomis spragomis susidūrusiems investuotojams, pastatų savininkams ar kitiems naudotojams, tenka dažnai nusivilti. Žvelgiant valstybės mastu, energijos sutaupymai pastatų sektoriuje beveik nesikeičia, nors reikalavimai pastatams nuolat griežtinami“, – pabrėžia profesorė.
Energijos suvartojimo matavimai. Vydmanto Dragūno nuotr.
V. Motuzienė atkreipia dėmesį, kad „Vilnius Tech“ novatorių atlikta ilgalaikė 6 administracinių pastatų mikroklimato parametrų ir patalpų užimtumo stebėsena išryškino tam tikras problemas. Jos būdingos praktiškai visiems tirtiems pastatams, tik vienuose jos mažesnio, kitose didesnio masto.
„Administraciniuose pastatuose neefektyvaus vartojimo problema ypač išryškėjo dėl pandemijos metu pasikeitusios darbo kultūros, kai žmonės masiškai pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, o pastatai buvo eksploatuojami taip, kaip suprojektuota. Ypač energija švaistoma vėdinimo sistemose, kurios tiesiogiai susijusios su žmonių skaičiumi patalpose. Deja, bet realus pastatų valdytojų susidomėjimas energijos taupymu išaugo tik tada, kai stipriai išaugo energijos kainos“, – dėmesį atkreipia novatorė.
Ar įmanoma išvengti pastatų energiškumo problemų?
„Vilnius Tech“ novatorė pabrėžia, kad energijos švaistymo, statant naujus pastatus, išvengti įmanoma. Tik reikia geriau projektuoti, statyti, valdyti / prižiūrėti pastatus. Šiems procesams įgyvendinti reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, turinčių kompetencijų, atitinkančių šiuolaikines darnios statybos tendencijas.
„Siekiant mažinti energinio efektyvumo spragas pastatuose, reikėtų daugiau dėmesio skirti jų išmanumo didinimui, o kad jo potencialas būtų tinkamai išnaudojamas – daugiau ir labiau kompetentingų specialistų pastatų priežiūros srityje, kurie suprastų, kaip turi veikti pastato inžinerinės sistemos, kad būtų taupoma energija“, – apibendrina profesorė.
