Priklausomybės nuo ekranų tema įsiūbuoja diskusijas ir šeimose, ir mokyklose, ir viešoje erdvėje. Visgi mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų fizinei ir psichikos sveikatai, nedaugžodžiauja – laiką prie ekranų riboti būtina. 
Priklausomybės nuo ekranų tema įsiūbuoja diskusijas ir šeimose, ir mokyklose, ir viešoje erdvėje. Visgi mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų fizinei ir psichikos sveikatai, nedaugžodžiauja – laiką prie ekranų riboti būtina.
Tėvai gali ir turi tą padaryti, kai kalbame apie vaikus, o kaip gi su paaugliais? Nustebsite: apklausus paaiškėja, kad nemaža dalis jų patys norėtų mažiau laiko skirti technologijoms.
Išmanūs paaugliai irgi nori technologijoms skirti mažiau laiko
„Pernai visoje Lietuvoje bendravome su daugiau nei 3800 vaikų ir paauglių. Jų klausiame, kiek laiko vidutiniškai laisvalaikiui ir pramogoms praleidžiate prie ekrano per dieną ir vienas dažniausių atsakymų tarp vyresniųjų paauglių yra 7 val. ir daugiau, – sako Skaitmeninės etikos centro vadovė Rasa Jauniškienė. – Tai tikrai milžiniškas laiko kiekis. Kvietimas paaugliams susimąstyti apie rizikas, kai pateiktas tinkamai, tikrai veikia: pernai, įgyvendinant ekranų priklausomybės prevencijos projektą Vilniaus mokyklose, kuriame dalyvavo virš 700 moksleivių, pasibaigus mūsų susitikimams, beveik pusė (47 proc.) grįžtamąjį ryšį pateikusių mokymų dalyvių nurodė norintys mažiau laiko skirti technologijoms, supratę balanso tarp veiklų poreikio svarbą. Taigi kalbėtis su paaugliais – būtina, jie imlūs ir supratingi“.
R. Jauniškienė vardija sveikus skaitmeninius įgūdžius, kuriuos sužinoję, respondentai sakėsi ketinantys išmėginti, tarp dažniausiai minimų: „nedalyvausiu pykčio ir patyčių diskusijose“, „pasistengsiu atidėti pirmąjį rytinį kontaktą su telefonu“, „išjungsiu bent keletą pranešimų“ (angl. notifications), „valgysiu be ekranų“, „išnešiu telefoną į kitą kambarį, kai reikės susikaupti“.
Įsitraukusios mokyklos siekia didesnio savo bendruomenių sąmoningumo naudojantis išmaniosiomis technologijomis: „Mums rūpi vaikų sveikata ir gera savijauta, – sako Lazdynų mokyklos direktorė Marija Klimaševska, – todėl tokie mokymai moksleiviams ir suaugusiems mūsų mokyklos bendruomenės nariams – puiki galimybė grąžinti laiką toms gyvenimo sritims, kurios nukenčia dėl technologijų įtraukumo: miegui, bendravimui, fiziniam aktyvumui, sveikai mitybai, pomėgiams, hobiams be ekranų. Mums rūpi mokyti savo bendruomenės narius sąmoningiau naudotis technologijomis ir ugdyti sveikus skaitmeninius įgūdžius – iš tiesų tai privalomi šiuolaikinių žmonių gebėjimai.“
Apie tai, kad itin svarbu riboti laiką, kalba ir Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėję ilgalaikį ekranų poveikį vaikų fizinei ir psichikos sveikatai, jų parengti patarimai tėvams ir globėjams bei vaikams ir paaugliams gali būti svari atrama šeimoms. Skaitmeninės etikos centras drauge su Paramos vaikams centru yra parengęs „Išmaniųjų įrenginių ir interneto naudojimo gaires ugdymo įstaigoms“, kur pateikia rekomendacijas, kaip darželiams, mokykloms ir kitoms ugdymo įstaigoms susikurti išmaniųjų įrenginių naudojimo tvarką ir taisykles savo bendruomenėse.
Šiuo metu Skaitmeninės etikos centras Vilniaus Lazdynų mokykloje pradeda Vilniaus savivaldybės finansuojamą projektą „Skaitmeninės higienos įgūdžiai – šiandienos „must have“. Priklausomybės nuo ekranų prevencija“. Šioje mokykloje Skaitmeninės etikos centras ves 3 mokymų sesijas moksleiviams ir susitiks su mokyklos bendruomenės tėvais, globėjais ir mokytojais. Iki metų pabaigos tokie mokymai vyks dar 9-iose Vilniaus mokyklose.
