Dirbtinį intelektą (DI) taikančių verslo įmonių skaičius per penkerius metus išaugo net 300 proc. Prognozuojama, kad pasaulinė DI rinka jau 2023-iaisiais pasieks pusę trilijono JAV dolerių. Nors Lietuvoje DI technologijos taip pat sparčiai vystomos, tam, kad Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistema sustiprėtų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, KTU su partneriais kurs jungtinį DI ekscelencijos centrą tvariam vystymuisi, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tikimasi, kad toks centras ženkliai prisidės prie Lietuvos konkurencingumo stiprinimo pasaulyje.
„Centras padidins galimybes skaitmenizuoti Lietuvos gamybos, sveikatos, transporto ir energetikos sektorius, užtikrinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) plėtrą taikant DI technologijomis grįstus sprendimus“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Dirbtinio intelekto (DI) centro vadovė, profesorė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Centro kūrimui – 30 milijonų eurų finansavimas
A.Paulauskaitės-Tarasevičienės vadovaujamas projektas „Dirbtinio intelekto ekscelencijos centras tvariam vystymuisi“ („SustAInLivWork“), kurio įgyvendinimo metu bus vystomas centras – vienas iš dviejų Lietuvos projektų, teiktų „Europos horizonto“ „Teaming for Excellence“ finansavimo priemonei, kuriam Europos Komisija praėjusių metų pabaigoje skyrė finansavimą. Iki šiol nei vienam Lietuvos teiktam projektui to pasiekti nepavyko.
„KTU pirmą kartą koordinuos tokį projektą. Tai labai svarbus ir reikšmingas pasiekimas ne tik universitetui, bet ir Lietuvai“, – tikina A.Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Bendras projekto biudžetas siekia beveik 30 mln. eurų (14,6 mln. Eur finansuojama „Europos horizontas“ programos lėšomis, 14,6 mln. Eur – Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, 480 tūkst. Eur – Lietuvos universitetų).
„Tikimės, kad sukurtas centras taps sektinu pavyzdžiu, kaip gerinti Lietuvos MTEPI kultūrą, siekiant plėtoti ir skatinti tarpdisciplininius, etiškus, tvarius mokslinius tyrimus DI srityje, stiprinant akademinės bendruomenės ir verslo ir viešojo sektoriaus ryšius“, – sako A.Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Ekscelencijos centro strateginės veiklos kryptys įtrauks žiedinę ekonomiką, pramonės skaitmenizaciją, sveiką gyvenseną, išmanųjį mobilumą ir DI etiką.
„Šių veiklų kryptys atliepia prioritetus, įvardintus 2019-aisiais paruoštoje Lietuvos DI strategijoje, Europos Sąjungos (ES) skaitmeninėje bei Europos žaliojo kurso strategijose. Jos atitinka ir Lietuvos pramonės skaitmeninio kelrodžio svarbiausius tikslus ir uždavinius“, – teigia pašnekovė.
Pasak KTU profesorės, tokio centro vystymas suteiks galimybę tapti Baltijos regiono pažangos ekscelencijos centru, lyderiaujančiu ir konkurencingai kuriančiu DI sprendimus mokslo, verslo ir visuomenės poreikiams tenkinti.
Naujajame centre bus siūlomos intelektinių sistemų modeliavimo aplinkos, verslo analitikos įrankiai, fizinės ir virtualios DI laboratorijos išorės organizacijoms, suteikiant galimybes ištestuoti ir išbandyti įvairius veiklų scenarijus.
Taip pat bus teikiamos paslaugos DI sprendimų realizavimui, vertinimui ir testavimui tiek laboratorinėmis, tiek realiomis sąlygomis.
„Svarbu paminėti, kad ekscelencijos centre bus kuriamos personalizuotos, paaiškinamuoju dirbtiniu intelektu (angl. Explainable Artificial Intelligence, XAI) grįstos sistemos, tokiu būdu padidinant skaidrumą, etiškumą ir pasitikėjimą DI grįstais sprendimais“, – sako KTU DI centro vadovė.
Anot jos, centras siūlys ir pridėtinės vertės mokymus įtraukiant gerąsias praktikas, kaip integruoti DI sprendimus bei kartu užtikrinti tvarumą privačiame ir viešajame sektoriuose, skatinant darnaus gyvenimo ir darbo sampratą bei kuriant DI ekosistemą.
Po šešerių metų – savarankiška centro veikla
KTU koordinuojamas projektas bus įgyvendinimas su trimis partneriais iš Lietuvos (Vilnius Tech, VDU ir LSMU) bei dviem pažangiais partneriais – Tamperės universitetu (Suomija) ir Hamburgo technologijos universitetu (Vokietija). Pastarieji, kaip ir KTU, abu yra Europos inovatyviųjų universitetų konsorciumo (ECIU) nariai.
„Prie projekto įgyvendinimo prisidės didelė skirtingų sričių atstovų komanda. Reikalingos ne tik įvairios kompetencijos – DI, matematikos ar tvarumo srities, bet ir skirtingi ekspertai iš vadybinės, ekonominės, teisinės, DI etikos pusės“, – teigia A.Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Projekto įgyvendinimas numatytas dviem etapais. Pirmasis – centro įsteigimo etapas, truksiantis kelerius metus. Jame numatytas centro ir jo valdymo struktūros sukūrimas, partnerių įsipareigojimų įteisinimas. Antraisiais metais bus vykdomas centrui būtinos įrangos įsigijimas. Kitas projekto etapas – tai augimas, kuris planuojamas trečiais–šeštais ekscelencijos centro įsteigimo metais.
„Per šiuos metus bus vykdoma daug veiklų, susijusių su žmogiškaisiais resursais, projektų vykdymu, kuriant DI sprendimus, juos komercializuojant, plečiamos centro veiklos, vystoma bendra verslo strategija. Po šešerių metų turėtų būti pasiektas centro finansinis tvarumas – t. y. numatyta, kad ekscelencijos centras pradės savarankišką veiklą, užtikrins pajamų generavimą ir tvaraus poveikio ekonomikai plėtrą“, – apie planuojamus pagrindinius darbus pasakoja projekto vadovė A.Paulauskaitė-Tarasevičienė.