Startuoja projektas, skirtas ugdyti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijas atpažinti neigiamą skaitmeninės aplinkos poveikį vaikui ir jam padėti.
Startuoja projektas, skirtas ugdyti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijas atpažinti neigiamą skaitmeninės aplinkos poveikį vaikui ir jam padėti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šių dienų žmogus vis daugiau laiko praleidžia internete, kur kasdien susiduria su tam tikrais iššūkiais fizinei ir psichinei sveikatai. Specialistus ypač neramina didėjantis vaikų ir paauglių naudojimosi internetu laikas ir įsitraukimo į skaitmeninių technologijų pasaulį gylis.
Covid-19 pandemijos metu, kai mokymo procesas nusikėlė į nuotolį, ir vaikai turėjo keletą valandų praleisti prie ekranų, išryškėjo pernelyg intensyvus informacinių technologijų naudojimo daroma neigiama įtaka vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. LR Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pandemijos metu ne tik padaugėjo depresijos ir nerimo sutrikimų, bet taip pat reikšmingai pablogėjo mokinių emocinė sveikata. Tyrimai rodo sąsajas tarp laiko praleisto internete ir kompulsyvaus interneto naudojimo. VU mokslininkų duomenimis, pandemijos laikotarpiu kompulsyvus interneto naudojimas (rodantis priklausomybės nuo interneto riziką) labai reikšmingai išaugo.
„Problema yra ne pats interneto naudojimas, o jo apimtis, skaitmeninės higienos nesilaikymas. Tam tikrais atvejais iššūkių kelia ir jo turinys: internete vaikams atsiveria specifinių elgesio priklausomybių – azartinių lošimų ar pornografijos – rizika, mokslininkai kalba apie skaitmeninės aplinkos įtaką greitos eigos lyties disforijos formavimuisi. Visa tai mus paskatino inicijuoti šį prevencinį projektą“, – sako Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas
Kalbėdami apie probleminio interneto naudojimą, mokslininkai naudoja spektro sąvoką. Visų interneto vartotojų interneto naudojimo įpročiai galėtų būti apibūdinami kaip esantys kažkur šio spektro ribose. Jo pradžia žymi minimalų interneto naudojimą, kuris iš įprasto (sveiko) ilgainiui pereina į probleminį ir baigiasi nebekontroliuojamu naudojimu, dar apibūdinamu kaip priklausomybė nuo interneto. Todėl, projekto iniciatorių nuomone, yra būtina kalbėti apie tai, kaip ir kada informacinių technologijų naudojimas tampa problema, bei kaip užkirsti kelią priklausomybės nuo interneto ar kitų, su skaitmenine aplinka susijusių priklausomybių (pornografinė priklausomybė ar lošimų internete), atsiradimo rizikai:
„Savo projektą orientuojame į švietimo sektorių. Mokyklinio amžiaus vaikas praleidžia didžiąją dienos dalį ugdymo įstaigoje, tad neabejotinai prie neigiamo skaitmeninės aplinkos poveikio vaiko asmenybei prevencijos turėtų prisidėti ir mokykla. Tačiau mokyklų specialistams trūksta būtinų įgūdžių, leidžiančių atpažinti kompulsyvų interneto naudojimą, priklausomybę nuo skaitmeninių technologijų turinčius ar žalingo jų turinio paveiktus vaikus. Paprastai vaikas ar jo tėvai kreipiasi pagalbos, kai problema jau būna įsisenėjusi ir reikia nueiti ilgą terapinį kelią. Vaikai nesulaukia savailaikės pagalbos“.
Projekto iniciatorių nuomone, trūksta ir žinojimo ir ką galima padaryti esamoje situacijoje. „Internetas yra mokymo priemonė, tačiau tam tikrais atvejais neribota prieiga prie interneto, nesaugi skaitmeninė aplinka gali būti tas nepalankus aplinkos veiksnys, dėl kurio nukenčia mokymosi procesas. Nepalankių ugdymo veiksnių mažinimas – yra mokyklos vaiko gerovės komisijos kompetencija. Todėl būtina kelti klausimą apie nuo kompulsyvaus interneto naudojimo kenčiančių mokinių specialiuosius ugdymo poreikius, mokymo individualizavimą, ugdymo turinio, kurį sudaro ir tai, kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos, adaptavimą“.
Siekiant šios problemos sprendimo, bus įgyvendinamas projektas „Neigiamo skaitmeninės aplinkos poveikio vaiko asmenybei prevencijos ir ankstyvosios intervencijos mokykloje algoritmas“. Įgyvendinant projektą planuojama sukurti mokyklų vaiko gerovės komisijose dirbantiems specialistams pritaikytą metodinę priemonę (algoritmą), padedančią atpažinti ir įvertinti pernelyg intensyvaus skaitmeninių informacijos priemonių naudojimo atvejus ir iš to kylančias problemas, o taip pat pateikti rekomendacijas dėl pirminės pagalbos vaikui suteikimo ir jo nukreipimo tolesnei pagalbai gauti.
Parengta metodika bus pristatyta mokslinėje – praktinėje konferencijoje Kaune šių metų gruodžio 2 dieną. Vėliau vyks mokymai švietimo pagalbos specialistams (socialiniams pedagogams, logopedams, mokyklų psichologams ir kt.), visuomenės sveikatos specialistams, klasių auklėtojams, apmokant juos naudotis sukurta metodika praktiškai, bendradarbiaujant su tėvais teikti individualią ir kolektyvinę pagalbą vaikui.
Projektą 2022 metų rudenį – 2023 metų pavasarį vykdys Rengimo šeimai asociacija.
