Vartotojų aljansas Lietuvoje vykdo projektą STEP (angl. Solutions to Tackle Energy Poverty), kurio metu ieškoma sprendimų kaip mažinti energetinį skurdą. Šiuo metu metu yra kuriamas energetinių patarėjų tinklas – energetinį skurdą atpažinti apmokomi socialiniai darbuotojai, Lietuvos savivaldybių socialinės paramos skyrių darbuotojai, seniūnijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Šie žmonės kasdien bendrauja su šeimomis ar asmenimis, susiduriančiais su socialinėmis problemomis, mato jų buitį, gali atpažinti energetinį skurdą ir duoti patarimų, kaip taupiai naudoti energiją kasdienėje veikloje ir taip mažinti sąskaitas už šildymą ar elektrą“, – sako Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė. Ši asociacija yra projekto socialinė partnerė.
Teikti patarimus pažeidžiamiausiems vartotojams jau apmokyta per šimtą socialinių darbuotojų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, dar tiek pat bus apmokyta artimiausiu metu. Vasaros pabaigoje vyko pirmosios gyventojų konsultacijos.
„Konsultantai lankosi pas gyventojus namuose, apžiūri jų būstą, aptaria kasdienius elektros energijos vartojimo įpročius, kuo šildomas namas, kokios pajamos ir išlaidos. Pradedame nuo labai buitinių dalykų, pavyzdžiui, kiek vandens kaisti arbatinuke ar kokios temperatūros vandenį naudoti skalbiant, o vėliau pereiname prie žinių apie kompensacijas, kuro rūšies keitimą, valstybės paramos programas“, – sako Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Pasak jo, konsultuoti energetiniai patarėjai gali ne tik apsilankę namuose, bet ir nuotoliniu būdu.
Savivaldybėse – „langeliai“ energetiniams patarimams?
Vartotojų aljanso atstovo teigimu, vykdant projektą paaiškėjo, kad iki pažeidžiamiausių gyventojų vangiai ateina informacija apie jiems skirtas valstybės paramos programas, ką jau kalbėti apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą ar būsto energetinį efektyvumą. Ši gyventojų grupė yra mažiausiai finansiškai raštinga, dažnai neturi suformuotų energijos taupymo įpročių, o valstybės paramos programomis, tokiomis kaip būsto renovacija, katilų keitimas, saulės elektrinės įsirengimas, negali pasinaudoti, nes dar ir finansiškai nepajėgi.
„Džiugu, kad valstybė jau turi priemones, kurios skirtos itin mažų pajamų gyventojams, tačiau nėra kas šią informaciją jiems pateikia, nėra kas paaiškina, kaip pildyti paraiškas, kas apskritai yra tos programas. Juk kalbame apie senjorus, neįgaliuosius, bedarbius, neretai ir žalingų įpročių turinčius gyventojus. Socialinis darbuotojas, socialinės paramos skyriaus darbuotojas ar seniūnas ir yra tas tarpininkas, kuris pats turėdamas informacijos gali ją perteikti savo klientui ar kaimynui“, – sako Jūratė Tamašauskienė. Ji pritaria, kad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje galėtų atsirasti tokio energetinio patarėjo „langelis“, pritaikant patirtį iš užsienio – pavyzdžiui, Vokietijos.
„Matome, kad savo projektu būsime pasiekę kiek daugiau nei pusę Lietuvos savivaldybių. Visgi esama šiokių tokių abejonių, kadangi socialiniams darbuotojams teks papildomas krūvis, už kurį kol kas nebus apmokama. Taip, šiuo metu mūsų patarėjai konsultuoja savanoriškai, tačiau labai tikimės, kad valstybės institucijos įvertins tokio tinklo svarbą ir ras būdų, kaip atlyginti už konsultacijas. Pavyzdžiui, Vokietijoje pirminei konsultacijai valstybė skiria 10 eurų. Na, o Lietuvoje energetinių patarimų teikimas galėtų būti įtrauktas į socialinių paslaugų katalogą“, – svarsto STEP projektą Lietuvoje koordinuojantis K. Kupšys.
Galima pasitarti ir telefonu
K. Kupšio teigimu, kol kas patarėjų tinklas veikia „iš apačios“, t.y., pas galimai energetinį skurdą patiriančius gyventojus lankosi socialinis darbuotojas. Tiems, pas ką socialiniai darbuotojai neateina, Vartotojų aljansas teikia nemokamas energetinių patarimų konsultacijas telefonu 8-670-00066. Energetinį skurdą patiriantys vartotojai gali pasitarti, kaip jiems namuose taupiau gyventi. Kartu su konsultantu peržiūrimi šeimos energijos vartojimo įpročiai, paskaičiuojamos sąnaudos, paieškoma, kur galima sutaupyti.
„Dažniausiai skambina pensinio amžiaus gyventojai. Neretas jų jaučiasi pasimetęs, nežino su kuo pasikonsultuoti renkantis elektros tiekėją. Žmonėse daug baimės, jaučiamas nepasitikėjimas. Konsultantui tenka ir psichologu pabūti“, – sako Kęstutis Kupšys.
Jis tikisi, kad jau 2022-aisiais, savivaldybių darbuotojams baigus apmokymus, savivaldybės imsis iniciatyvos ir pasiųs žinią gyventojams, kad jose yra „langelis“, kuriame jau galima pasikonsultuoti ir energetinio efektyvumo klausimais.