Siekiant užtikrinti spartų Lietuvos ūkio perėjimą prie atsinaujinančios energetikos ir žaliosios transformacijos skirtinguose šalies ekonomikos sektoriuose, Energetikos ministerijos iniciatyva pradedama rengti nacionalinė naujosios atsinaujinančios energijos rūšies – vandenilio panaudojimo ir plėtros studija.
Siekiant užtikrinti spartų Lietuvos ūkio perėjimą prie atsinaujinančios energetikos ir žaliosios transformacijos skirtinguose šalies ekonomikos sektoriuose, Energetikos ministerijos iniciatyva pradedama rengti nacionalinė naujosios atsinaujinančios energijos rūšies – vandenilio (H2) panaudojimo ir plėtros studija.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pirmajame etape numatoma parengti nacionalines gaires, kuriomis remiantis bus plėtojamas vandenilio sektorius. Viešas konkursas dėl Lietuvos vandenilio sektoriaus plėtros gairių parengimo bus skelbiamas artimiausiu metu.
Perteklinės atsinaujinančios elektros energijos balansavimo ir saugojimo problemą sprendžiantis vandenilis, planuojama, taps pagrindine tvarios energijos rūšimi, pasauliui vis labiau pereinant prie atsinaujinančios energetikos. Taip siekiama mažinti klimato kaitos poveikį aplinkai, kaip tai numatyta pernai patvirtintose Europos Žaliojo kurso ir Vandenilio strategijose.
„Darni plėtra yra vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų, todėl jau šiandien turime žvelgti į perspektyvą, kaip gyvensime po kelių dešimtmečių. Tam būtinas sistemingas planavimas ir nuoseklus skirtingų ūkio sričių bendras pasirengimas strateginių reformų ir projektų įgyvendinimui. Vandenilis yra nauja technologijų kryptis, kuriai skiriame ir skirsime didelį dėmesį, siekiant dekarbonizuoti šalies pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Kai kurių ES valstybių vandenilio strategijose nurodoma, kad per ateinančius dešimt metų vandenilio poreikis jose bus didesnis už pasiūlą. Todėl bus aktualu vandenilį pirkti ir transportuotis iš Baltijos šalių, kurios matomos kaip potencialios vandenilio gamintojos dėl gerų galimybių plėsti atsinaujinančią energetiką, pavyzdžiui, vėjo parkus Baltijos jūroje.
„Suderinę skirtingų sektorių veiksmus ir iniciatyvas privalome išnaudoti naujai atsiveriančią ekonominę galimybę mūsų valstybei ne tik sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, bet ir tapti vandenilio eksporto šalimi“, – teigia D. Kreivys.
Parengti Lietuvos vandenilio sektoriaus plėtros gaires Energetikos ministerija savo lūkesčių laišku įpareigojo energijos perdavimo ir mainų grupę EPSO-G, numatant, kad dukterinės įmonės – dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ valdoma esama dujų perdavimo sistema taps pagrindiniu žaliojo vandenilio dujų transportavimo Lietuvoje tinklu. Praėjusių metų pabaigoje EPSO-G įmonių grupė parengė ir visuomenei atvėrė elektros energetikos sistemos raidos scenarijų iki 2050 metų studiją.
Iš perteklinės atsinaujinančios saulės ir vėjo elektros energijos bei vandens gaminamos vandenilio dujos bus tiekiamos į dujų perdavimo sistemą. Dujų tinkluose vandenilis bus saugomas arba transportuojamas klientams, kurie vandenilio dujas naudos pramonės procesuose, sausumos, vandens ar oro transporte, taip pat galės vėl pasigaminti elektros ar šilumos energiją.
Numatyta, kad rengiant Lietuvos vandenilio plėtros gaires ir vystymo planą, bus modeliuojamas detalus vandenilio poreikis ir pasiūla ne tik energetikos, bet ir transporto bei gamybos sektoriuose. Rengiant gaires bus glaudžiai bendradarbiaujama su institucijomis ir vandenilio platformos dalyviais, sutelkiant skirtingų sektorių kompetencijas.
Vandenilio plėtros gairėms parengti turės būti atlikta ES situacijos apžvalga dėl vandenilio sektoriaus raidai įtaką darančių faktorių: CO2 emisijų mažinimo, AEI plėtros, naujų technologijų diegimo, transporto plėtros, skirtingų sistemų sąveikos ir pan. Bus išanalizuotos tarptautinių organizacijų ilgalaikių vandenilio sektoriaus plėtros rekomendacijos, vizijos bei strategijos energetikos, transporto, pramonės, namų ūkių srityse.
Ekspertai turės atlikti vandenilio gamybos ir panaudojimo plėtros Lietuvoje potencialo analizę, apimsiančią vandenilio vertės grandinę nuo vandenilio gamybos Lietuvoje galimybių, naujo energijos nešėjo saugojimo, jo importo ir eksporto, investicijų į vandenilio plėtrą skatinimo iki valstybės infrastruktūros pritaikymo vandeniliui. Be kita ko, planuojama atlikti Lietuvos vandenilio sektoriaus perspektyvinės raidos scenarijų iki 2050 metų modeliavimą.
