Sostinės sieną Geležinio Vilko gatvėje ties tuneliu, greta viešojo transporto stotelės „Gedimino prospektas“ papuošė žinomo menininko Lino Kaziulionio gatvės meno kūrinys. Naujas sieninės tapybos darbas – aplinkos apsaugos projektą „Neieškok kampo!” vykdančios EPA kvietimas atsakingai rūšiuoti bei šalinti elektronikos atliekas. 
Sostinės sieną Geležinio Vilko gatvėje ties tuneliu, greta viešojo transporto stotelės „Gedimino prospektas“ papuošė žinomo menininko Lino Kaziulionio gatvės meno kūrinys. Jame dailininkas interpretavo garsaus prancūzų dailininko Jacqueso-Louiso Davido paveikslą „Madame de Récamier“. Naujas sieninės tapybos darbas – aplinkos apsaugos projektą „Neieškok kampo!” vykdančios Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) kvietimas atsakingai rūšiuoti bei šalinti elektronikos atliekas. Projektas skirtas birželio 5 dieną minimai Pasaulinei aplinkos apsaugos dienai.
Elektronikos atliekų kiekiai auga itin sparčiai
„Elektronikos atliekos nėra kasdien namų ūkyje susidarančios atliekos, todėl jų problematika gali pasirodyti ne tokia aštri, kaip, tarkime, plastiko. Vis dėlto jos vertinamos kaip sparčiausiai augančios atliekos visame pasaulyje. Lietuva – ne išimtis, nes, pavyzdžiui, 2018 m., kai mūsų šalyje susidarė 3,1 tūkst. tonų elektronikos atliekų, jų buvo net 28 proc. daugiau nei 2014 metais“, – sako EPA vadovas Linas Ivanauskas.
Jis tai pat atkreipia dėmesį: kaip pabrėžiama ir naujojo valstybinio atliekų tvarkymo plano projekte, dėl nepakankamo visuomenės sąmoningumo sena ir sugedusi elektronikos įranga laikoma namuose arba šiomis atliekomis atsikratoma mišriame komunalinių atliekų sraute – jos tampa aplinkai ir sveikatai pavojingais teršalais, stabdoma žiedinės ekonomikos pažanga
Pasak L. Ivanausko, ieškoma įvairių formų, kaip gyventojams perduoti žinią apie atsakingo elektronikos atliekų rūšiavimo bei tvarkymo svarbą, o vienas būdų – įtaigūs meno projektai. Šiuo atveju projekto partneriu buvo pasirinktas įvairiose tapybos srityse sėkmingai kuriantis menininkas, tarptautinę patirtį turintis kūrėjas Linas Kaziulionis, įgyvendinęs keletą žinomų, plataus atgarsio sulaukusių sienų tapybos projektų.
Interpretacijai pasirinktas maištininkus globojusios moters portretas
L. Kaziulionio sukurtame 133 kvadratinių metrų apimties gatvės meno darbe interpretuojamas 1800 m. sukurtas paveikslas, kuriame vaizduojama garsi to meto Paryžiaus salono savininkė Julliete Récamier. Napoleono valdymo laikotarpiu J. Récamier buvo ištremta iš Paryžiaus dėl to, kad salone būrėsi prieš Napoleoną nusiteikę menininkai ir politiniai veikėjai. Pagal naują kūrybinę interpretaciją salono šeimininkę supa ne Paryžiaus elitas, o nebenaudojami elektronikos prietaisai, o ji pati tarsi nebyliai šaukiasi pagalbos – kviečia spręsti elektronikos atliekų problemą.
Projekto pavadinimas jį pratęsiantis šūkis „Neieškok kampo – ieškok spec. konteinerio!” yra provokuojantis kvietimas „neieškoti kampo“ ar kitaip – prasmės tam, kas vaizduojama paveiksle, bei neieškoti „kampo“ elektronikos atliekoms namuose, sandėliuke, kieme, netinkamame konteineryje ar šalia jo. Sykiu kviečiama rūšiuoti atliekas ir ieškoti specialiųjų elektronikos atliekoms skirtų konteinerių, kur jas galima saugiai išmesti.
„Klasikiniu stiliumi nutapyti žinomų dailininkų paveikslai – vienas svarbių mano įkvėpimo šaltinių. Be to, man visada įdomu ieškoti klasikos ir šiuolaikinio pasaulio elementų tarpusavio sąsajų, o per jas, naudojant naujausias technologijas, interpretuoti ir mūsų laikų žmogaus gyvenimą“, – sako L. Kaziulionis.
Daug patirties turinčiam menininkui pastarasis projektas ypatingas tuo, kad buvo atliktas per rekordiškai trumpą laiką – nepilnas keturias dienas, teko tapyti ir tamsiuoju paros metu. Menininkas džiaugiasi, kad planuotas iššūkių laikas sutapo su sausų orų prognozėmis, nes lyjant tokie tempai nebūtų įmanomi. Jis taip pat pabrėžia, kad ypač svarbu pasirinkti idėją, sukurti gerą eskizą, tinkamai pasiruošti, o piešinio įgyvendinimas – paskutinis etapas.
Primena apie elektronikos atliekų pavojus
„Sienų tapyba gali perteikti svarbią informaciją, edukuoti, ji gali lavinti meninį skonį, padėti suburti bendruomenes, kviesti kalbėtis įvairiomis temomis. Kita vertus, tokie piešiniai gali netgi suskaldyti visuomenę, jeigu paliečiama labai jautri tema“, – didžiulį gatvės meno tapybos poveikį įvardija L. Kaziulionis.
Dalyvavimas EPA projekte L. Kaziulioniui sutampa su jo vertybėmis ir vidinėmis nuostatomis, požiūriu į atliekų rūšiavimą ir tvarkymą. Jis tikisi, kad jo darbas atkreips visuomenės dėmesį ir paskatins atsakingai rūšiuoti atliekas.
„Galbūt žmonės nežino, kad namuose netinkamomis sąlygomis laikoma nenaudojama ar kieme, kad ir šalia konteinerio numesta elektronika, o dar blogiau – patekę į sąvartyną panašios atliekos yra ypač užteršia aplinką pavojingomis medžiagomis, įskaitant sunkiuosius metalus, pavyzdžiui, šviną. Labai kviesčiau pasidomėti rūšiavimui skirtais EPA konteineriais, jų Lietuvoje yra per 6 tūkstančiai, bei pasinaudoti EPA suteikiama galimybe nemokamai iš namų paimti stambios elektronikos atliekas. Saugokime save ir gamtą“, – ragina menininkas.
Visi jo įgyvendinti projektai L. Kaziulioniui atrodo prasmingi, nes siunčia kokią nors svarbią žinutę. Kaip vieną svarbiausių įvardija savo sukurtą sieninės tapybos darbą Kaune „Dadaistinę Mona Lisa XXI amžiuje”, panaudojant 3D efektą, LED apšvietimą, fotografavimo funkciją ir pan. Tai buvo pirmas toks interaktyvus piešinys ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
