Lietuvos studentų inovatyvios idėjos pastebimos ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Jungtinio Europos universiteto – ECIU universiteto – veikloms įgaunant pagreitį, Kauno miesto savivaldybė KTU studentams pateikė pirmąjį iššūkį, susijusį su efektyviu išteklių valdymu Kauno mieste. 
Lietuvos studentų inovatyvios idėjos pastebimos ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Jungtinio Europos universiteto – ECIU universiteto – veikloms įgaunant pagreitį, Kauno miesto savivaldybė KTU studentams pateikė pirmąjį iššūkį, susijusį su efektyviu išteklių valdymu Kauno mieste. Studentai pasiūlė net penkis technologijomis grįstus sprendimus, o apie sėkmingą Kauno miesto iššūkį buvo rašoma balandžio mėnesio ECIU žurnale.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Iššūkiais grįstą modulį – „Kompiuterinis intelektas ir sprendimų priėmimas“ – parengė Kauno technologijos universitetas (KTU), kuris kartu su 11 partnerių Europoje priklauso ECIU universitetui. Studentams teko spręsti iššūkius, susijusius su efektyviu išteklių valdymu, oro taršos, šiukšlių išvežimo optimizavimo, automobilių parkavimo bei duobių keliuose automatinio identifikavimo problemomis.
„Visų pirma, jei studentams leidžiama pasirinkti savo komandas, pasistenkite sudaryti komandą iš skirtingų grupių studentų, žmonių, kurių nepažįstate. Taip susirasite naujų draugų, užmegsite naujus kontaktus ir tai tikrai padės pažvelgti į iššūkį iš kitos perspektyvos. Komanda yra svarbiausia. Kai pasirenkate komandos narius, kurių nepažįstate, tai motyvuos daugiau dirbti ir stengtis“, – rekomenduoja KTU studentas Margiris Burauskas, kuris kartu su savo komanda sprendė Kauno miesto savivaldybės pateiktus iššūkius.
Pasak KTU Dirbtinio intelekto centro vadovės, modulio koordinatorės Agnės Paulauskaitės-Tarasevičienės, iššūkiais grįsto mokymosi (CBL) metodika leidžia studentams įveikti atotrūkį tarp techninių ir minkštųjų įgūdžių.
„Įtraukti studentus į sprendimų priėmimą per iššūkiais grįstą mokymąsi buvo visiškai nauja patirtis. Iš pradžių pati metodika studentams nebuvo labai patogi, tačiau vėliau jie aktyviai įsitraukė į diskusijas, pasiūlė daug galimų iššūkio sprendimų ir galiausiai mes patvirtinome penkias idėjas. Trys iš jų turi potencialo tapti realiais sprendimais Kauno miesto problemoms spręsti. Esu tikrai patenkinta rezultatais – visgi sprendimui pateikti buvo duoti tik 3 mėnesiai“, – sako A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų sistemos optimizavimas. Pažangus atliekų tvarkymo sprendimas yra unikalus išmanaus atliekų surinkimo metodas – planuoti šiukšliavežių tvarkaraštį, remiantis kiekvieno konteinerio atliekų lygio prognoze. Studentų siūlomame sprendime prognozavimas yra grįstas mašininio mokymosi algoritmais, naudojant konteineriuose esančių jutiklių duomenis.
Automobilių nemokamų parkavimosi vietų aptikimas ir nustatymas. Nemokamų stovėjimo vietų identifikavimas naudojant kameras yra perspektyvus ir nebrangus ekonominis sprendimas, galintis sumažinti taršą, automobilių spūstis, taupyti žmonių laiką ir pagerinti susisiekimą mieste. Nors vairuotojai žino savo kelionės tikslą, rasti nemokamas automobilių stovėjimo aikšteles yra gana sudėtinga, ypač Kauno miesto centre. Tad studentai pristatė šios problemos sprendimą – vaizdų technologijomis grįstą automobilių stovėjimo vietų aptikimo sistemą.
Duobėtos gatvės. Vairuotojai kelyje susiduria su įvairiausiomis kliūtimis ir viena iš jų – duobės, kurių atsiradimą lemia įvairios priežastys: oro temperatūros kaita, asfalto dangos kokybė ir kita. Dėl trikdžių kelyje formuojasi spūstys, nukenčia automobilio padangos ir ratlankiai, apgadinamos kitos dalys. KTU studentai šiai problemai siūlo išeitį – mobiliąją programėlę, kuri periodiškai fotografuoja, skaičiuoja duobių skaičių nuotraukoje, išsaugo GPS vietos koordinates ir siunčia šią informaciją į duomenų bazę.
