Skaitmeniniai įgūdžiai – kaip užsienio kalba: jei jų kasdien nenaudoji, žinios pasimiršta, todėl visiškai normalu, kad žmonės ir vėl ima mokytis kažkada jau išmoktų dalykų. Tokios nuomonės laikosi šiaulietė anglų kalbos mokytoja Asta Jogminienė, kuriai atšviežintos informacinių technologijų žinios ne sykį pravertė.
Skaitmeniniai įgūdžiai – kaip užsienio kalba: jei jų kasdien nenaudoji, žinios pasimiršta, todėl visiškai normalu, kad žmonės ir vėl ima mokytis kažkada jau išmoktų dalykų. Tokios nuomonės laikosi šiaulietė anglų kalbos mokytoja Asta Jogminienė, kuriai atšviežintos informacinių technologijų žinios ne sykį pravertė ir pandemijos metu savanoriaujant.
Mokytoja Asta Jogminienė. Šiauliai.
„Aš, kaip ir kiti XX a. pabaigos žmonės, informatiką apskritai pradėjau mokytis tik paskutinėse mokyklos klasėse. Mokantis daug kas buvo chaotiška, informaciją teko rankioti iš visur po truputį, bandyti savarankiškai. Todėl neapleido jausmas, kad, atrodo, moku, bet lyg kažko trūksta. O trūko atgaminti ir sustruktūrizuoti žinias. Čia kaip užsienio kalba – jei ja nekalbi ir jos negirdi kasdien, žinios pasimiršta“, – sako A. Jogminienė.
Žinojimas ir mokėjimas – skirtingi dalykai
Šiaulių Gytarių progimnazijoje mokytojaujanti moteris sako, kad atsigręžti į savo turimus skaitmeninius įgūdžius ją, kaip turbūt ir daugelį šalies gyventojų, privertė į nuotolį persikėlęs darbas. Pradėjus pamokas organizuoti nuotoliniu būdu paaiškėjo, kuriose srityse žinių pakanka, o kur – trūksta.
„Atrodo, viską žinai – ir „Word“, ir „Excel“, tačiau būna, kad prireikia kažkokios konkrečios funkcijos ir tada suvoki, kad žinoti ir mokėti ne tas pats. Dėl to ir nutariau pasimokyti, pagilinti žinias tomis temomis, kurių kasdien reikia mokytojaujant. Juk šiuolaikinių mokytojų darbas nuo technologijų neatsiejamas“, – tikina ji.
Ponia Asta teigia, kad šiais laikais galima mokytis ir savarankiškai, nes daug informacijos galima rasti „Youtube“ platformoje, tačiau pati būdama mokytoja supranta, kad kontaktas su gyvu dėstytoju, kad ir per kompiuterio ekraną, suteikia daug privalumų.
„Dviese drąsiau, tad prikalbinau kolegę ir pradėjome lankyti nuotolinius „Prisijungusios Lietuvos“ mokymus. Rinkomės ir darbui reikalingas temas, tokias kaip dokumentų rengimas ir dalijimasis, pristatymų rengimas, efektyvus laiko planavimas, ir tai, kas būtų naudinga laisvalaikiui: skaitmeninių nuotraukų apdorojimas, laisvalaikio internetu planavimas, apsipirkimas ir atsiskaitymas internetu. Atrodo, šiose temose nustebinti jau niekas negalėtų, ypač jei aktyviai internetu naudojiesi, o vis dėlto buvo atradimų“, – šypsosi A. Jogminienė.
Nemokami projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojami mokymai yra viena iš daugelio iniciatyvų, padedančių norintiems įgyti skaitmeninių įgūdžių ir pradėti naudotis technologijomis. Karantino metu šalies gyventojai mokytis gali nuotoliniu būdu: arba pasirinkti iš daugiau kaip 50 savarankiško mokymosi temų pradedantiesiems ir pažengusiems, arba registruotis į internetu vykstančius skaitmeninio raštingumo mokymus klasėse ir rinktis iš 11 mokymų programų.
Savanoriams – klausimai, kaip naudotis „Zoom“
Laisvalaikiui iki pandemijos A. Jogminienė sako aktyviai dalyvavusi skautų veikloje, daug šokusi ir sportavusi. Pandemija šias veiklas apribojo, tačiau į moters gyvenimą atnešė ir naujų vėjų – ji pradėjo savanoriauti pagalbos linijoje 1827 „Stiprūs kartu“.
„Viena grupė skambinančiųjų yra tie, kad reikalinga kokia nors pagalba – slaugyti ligoninėje, nupirkti maisto ar vaistų, ką nors nuvežti ir panašiai, kita grupė – tie, kurie nori tokią pagalbą suteikti. Taip pat šioje iniciatyvoje dar yra žmonės tarpininkai, kurie suveda ieškančius pagalbos ir norinčius padėti.
Pavasarinio karantino metu buvau tarp savanorių, o šiuo metu darbuojuosi skambučių centre, kur paskambina įvairių rūpesčių kamuojami žmonės. Įdomu, kad dabar man labai praverčia „Excel“ žinios, nes visos duomenų bazės sukurtos naudojant šią programą“, – pasakoja A. Jogminienė.
Bendraudama su žmonėmis telefonu ji sako pastebinti vieną tendenciją – dažnu atveju jeigu žmonės turėtų skaitmeninio raštingumo žinių, jiems būtų lengviau ištverti karantiną ir patenkinti poreikius. „Pavyzdžiui, skambina vyresnio amžiaus žmogus ir prašo, kad kas nors jam nupirktų ir atvežtų maisto. O jei jis mokėtų naudotis internetu, tai užsisakytų maisto e. parduotuvėje, naudodamasis e. bankininkyste susimokėtų ir kurjeris pristatytų tą maistą iki durų. Ir pats žmogus jaustųsi savarankiškesnis, tvirtesnis, kad gali pats savimi pasirūpinti“, – svarsto pašnekovė.
Nemažai skambučių, ypač pirmojo karantino metu, buvo susiję su nuotolinio mokymosi iššūkiais. Savanoriai išgirsdavo klausimų, kaip naudotis „Zoom“, „Microsoft teams“, nusiskundimų, kad nepavyksta prisijungti ar įkelti dokumentų į „Google Classoom“.
„Sykį paskambino jauna moteris, kuriai iškilo problema – turėjo išsiųsti dokumentą, o nemokėjo jo iš telefono įsikelti į kompiuterį. Panašių situacijų būta ir daugiau. Akivaizdu, kad net ir jauni žmonės, turintys po keletą išmaniųjų įrenginių, nežino visų jų galimybių ir funkcijų, mat dažniausiai naudoja juos socialiniams tinklams, nuotraukoms, žaidimams. Pandemija turbūt daugelį paskatins labiau pasidomėti, kuo dar gali būti naudingi šie įrenginiai“, – kalba mokytoja.
Kur yra noras, ten yra ir kelias
A. Jogminienė tikina, kad ją technologijos lydi kasdien ir visur: moteris naudojasi e. bankininkyste, socialiniais tinklais, apsiperka internetu ne tik Lietuvos, bet ir užsienio parduotuvėse, klausosi muzikos, skaito elektronines knygas. Ji sako net televizoriaus nejungianti, žinias, mėgstamas laidas ar filmus žiūrinti per kompiuterį.
„Skaitmeninės technologijos ir internetas leidžia pasiekti visą pasaulį, labai paspartina ir palengvina daugelį dalykų. Dabar be išmaniųjų įrenginių būtų įmanoma išgyventi, manau, tik trumpą laiką.
Skautai turi posakį „kur yra noras, ten yra ir kelias“. Jis tinka ir kalbant apie skaitmeninį raštingumą: jeigu norėsi išmokti, įvaldyti kažką, tai ir padarysi, o jei nenorėsi, tai negelbės net padėjimas ant lėkštutės. Dažnai žmonės savo neveiklumą teisina frazėmis „ai, gal nereikia“, „gerai man ir be to“, tačiau toks požiūris tik įsuka užburtą ratą – juk kuo mažiau žinai, to mažiau nori sužinoti“, – mano A. Jogminienė.
Visą informaciją apie nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus galima rasti „Prisijungusios Lietuvos“ interneto svetainėje. Šiuose mokymuose jau dalyvavo daugiau kaip 81 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų.
