Jau dabar Lietuva yra viena pirmaujančių šalių atsinaujinančios energijos, ypač biomasės panaudojimo šilumai gaminti, srityje. Tikėtina, kad artimiausiais metais mūsų šalis savo pozicijas dar pagerins. Tačiau kiek reikės laiko, kad alternatyvių energijos išteklių sektorius taptų pagrindiniu energetikos sektoriumi Lietuvoje?
Pasak Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidento Vito Mačiulio, jau dabar Lietuva yra viena pirmaujančių šalių atsinaujinančios energijos, ypač biomasės panaudojimo šilumai gaminti, srityje. Tikėtina, kad artimiausiais metais mūsų šalis savo pozicijas dar pagerins. Tačiau kiek reikės laiko, kad alternatyvių energijos išteklių sektorius taptų pagrindiniu energetikos sektoriumi Lietuvoje? Ar įmanoma, kad Lietuvoje ir Europoje sąlyginai greitu metu būtų visiškai atsisakyta iškastinio kuro?
„Vilnius Tech“ / „Linkmenų fabiko“ nuotr.
Alternatyvios energijos plėtra: Lietuvos ir Europos tikslai
Anot LSEA prezidento V. Mačiulio, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, kurią Seimas patvirtino 2018 m., numatyta, kad 2030 m. atsinaujinančių išteklių dalis visame energijos balanse bus 45 proc., o 2050 m. – 80 proc. Tačiau prieš du metus priimta strategija jau pradeda senti, nes Europos Sąjunga (ES) savo Žaliuoju kursu kelia valstybėms ambicingesnius uždavinius: jei ankstesnis uždavinys buvo – 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, lyginant su 1990 m., sumažinti 40 proc., tai praeitais metais iškeltas žymiai sunkesnis uždavinys – ŠESD sumažinti 55 proc.
„Reaguodama į tai, naujoji Lietuvos vyriausybė savo programoje taip pat numatė labai ambicingus tikslus: per kadenciją vėjo jėgainių suminę galią padidinti nuo 500 MW iki 1,2 GW, o saulės elektrinių nuo 100 MW iki 1 GW! Tokie tikslai – labai didelis iššūkis atsinaujinančių išteklių energetikos plėtotojams“, – teigia V. Mačiulis.
Nors Lietuva atsinaujinančios energijos panaudojimo srityje toli pažengusi ir yra tarp pirmaujančių, pasak V. Mačiulio, lyginant su tokiomis valstybėmis kaip Belgija, Danija ir Olandija, Vokietija, mūsų šalis dar labai atsilieka.
„Šiais metais Lietuvą pasieks milijardinės lėšos iš ES paramos fondų. Jei nemaža dalis jų teks atsinaujinančios energetikos vystytojams, Lietuva tikrai galėtų pereiti į pirmaujančiųjų gretas“, – sako LSEA prezidentas.
Vėjo ir saulės energetika: ką reikia žinoti?
Nors Lietuvoje ekspertai vėjo energetikai namų ūkiuose didelių perspektyvų nežada, o visos investicijos, paramos ir ateityje bus teikiamos saulės energetikai plėsti, skirtingose Europos valstybėse šis vėjo ir saulės energijos panaudojimo paveikslas skiriasi.
Švedijos mokslininkai ir ekspertai, „Interreg Europe“ projekto „Nukreipimas prie atsinaujinančios energijos, siekiant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio energijos“ (angl. SHREC) virtualiame susitikime, moderuotame LSEA prezidento V. Mačiulio bei Švedijos vidurio universiteto profesoriaus ir dekano Hanso Eriko Nilssono, pažymėjo, kad Švedija turi geriausias vėjo sąlygas Europoje, todėl vėjo energetikos plėtrai Švedijoje yra skiriami dideli resursai, o saulės energetikos potencialas dar nėra iki galo išnaudotas.
Šio „Interreg Europe“ projekto susitikime Lietuvos ir Švedijos ekspertai kalbėjo ir diskutavo apie perėjimą prie saulės ir vėjo energetikos, kas šį perėjimą skatina kiekvienoje šalyje. Haroldas Nausėda, „Ignitis“ valdybos narys, B2B ir plėtros direktorius, kalbėjo apie saulės energijos vartotojų modelio kūrimą Lietuvoje, o Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Pastatų energetikos katedros docentas Giedrius Šiupšinskas kalbėjo apie daugiabučių namų energijos tiekimą. Tuo metu Švedijos ekspertai išryškino vėjo energijos panaudojimo perspektyvą Švedijos regionuose.
„Skirtingos rinkos ir alternatyvios energijos panaudojimo sąlygos yra svarbi ir reikalinga diskusija Europos mastu, kuri leidžia pasisemti gerosios praktikos pavyzdžių ir dalintis vertingomis įžvalgomis tarp skirtingų Europos ekspertų. Tarp kurių, džiugu, atsiranda ir „Vilnius Tech“ mokslininkų“ – teigia Vilma Purienė, „SHREC Interreg Europe“ projekto partnerio „Vilnius Tech“ Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė.
Atsinaujinantys ištekliai – kaip naudojami Lietuvoje?
Prieš trejus metus prasidėjo saulės energetikos pakilimas ir jos naudojimas namų ūkio elektros poreikiams tenkinti. V. Mačiulio teigimu, tai vyksta dėl to, kad Lietuvoje sudarytos labai palankios sąlygos taip vadinamiems gaminantiems vartotojams, t. y. namų ūkiams ar juridiniams asmenims, kurie saulės elektrą naudoja savoms reikmėms.
„Valstybei 30-čia proc. remiant investicijas į tokią energetiką, gaminančių vartotojų skaičius per praėjusius metus padidėjo nuo 2000 iki 8000“, – sako V. Mačiulis.
Saulės energetika namų ūkiuose ir ateityje vargu ar užleis vietą kitiems atsinaujinančios energijos ištekliems.
„Vėjo energijos panaudojimas būtent namų ūkiuose didelių perspektyvų neturi. Priežastis ta, kad mažosios vėjo elektrinės, kurių aukštis iki 10 m, Lietuvos sąlygomis dėl menko vidutinio vėjo greičio per metus yra ekonomiškai neefektyvios. Aukštos ir galingos vėjo elektrinės dirba žymiai stipresniuose oro srautuose, todėl mūsų šalyje jos veika ekonomiškai efektyviai. Bet jos – brangios ir sunkai įkandamos namų ūkiams, net daugiabučiams, todėl šiems tikslams vargu ar bus naudojamos.“, – įsitikinęs V. Mačiulis.
Tačiau LSEA prezidentas įžvelgia perspektyvų vandenilio technologijų panaudojime. Anot jo, vandenilio panaudojimas, nors šiuo metu nėra ekonomiškai naudingas, bet turi didelę perspektyvą. Vertėtų įgyvendinti kelis pilotinius projektus, kuriuose energija gyvenamajam namui būtų kaupiama ir vandenilio sistemose, ir akumuliatoriuose.
Iškastinio kuro alternatyva – misija įmanoma?
Pasak LSEA prezidento V. Mačiulio, Nacionalinėje energetinio saugumo strategijoje numatyta, kad 2050 m. iš atsinaujinančių šaltinių bus gaminama 80 proc. visos energijos, o visa 100 proc. elektros bus „žalia“. Todėl, 2050 m. tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje iškastinis kuras bus reta išimtis, o ne taisyklė.
„Aišku, kad tai būtų pasiekta, reikės daug dirbti, ir nors nelabai malonu, nemažai mokėti. Neabejotinai bus įgyvendintas principas „teršėjas moka“, ir visi, kurių veikla sukelia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, turės mokėti papildomus CO2 mokesčius“, – neabejoja V. Mačiulis.
Kyla klausimas: ar tai būtina. V. Mačiulis turi vienareikšmišką atsakymą: „Jei norime gyventi sveikai ir nesusinaikinti, pasaulis kito pasirinkimo neturi. Jį išgelbės saulė, vėjas ir kiti atsinaujinantys šaltiniai, kurių žemė turi neišmatuojamus kiekius“, – sako LSEA prezidentas.
Hanzos taikomųjų mokslų universiteto Nyderlanduose kuruojamame „Interreg Europe“ projekte SHREC siekiama pagerinti regioninę ir nacionalinę politiką, didinant atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos dalį visoje energijos rūšių grupėje, skatinti, palengvinti atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą ir naudojimą įmonėse, bendruomenėse, namų ūkiuose. Projekte kartu su partneriais iš Švedijos, Ispanijos, Rumunijos, Prancūzijos, Slovakijos bei Italijos dalyvauja ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
