Visame pasaulyje vis daugiau dėmesio yra skiriama švietimo sistemai, o netikėtai sukausčiusi pandemija, ženkliai paspartino nuotolinio mokymo(si) plėtrą. KTU prisideda prie e. mokymosi technologijų vystymo visoje Lietuvoje.
Visame pasaulyje vis daugiau dėmesio yra skiriama švietimo sistemai, o netikėtai sukausčiusi pandemija, ženkliai paspartino nuotolinio mokymo(si) plėtrą. KTU prisideda prie e. mokymosi technologijų vystymo visoje Lietuvoje, rašoma pranešime.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su LITNET įdiegė ir pasiūlė mokykloms pritaikytą ir centralizuotai prižiūrimą virtualiąją mokymosi aplinką „Moodle“. Šiuo metu atnaujintoje „Moodle“ aplinkoje aptarnaujama daugiau nei 270 Lietuvos mokyklų, o karantino metu joje kasdien apsilanko per 20 tūkst. moksleivių ir mokytojų.
„Virtualios mokymosi aplinkos yra skirtos ne vien tik nuotoliniam mokymui(si), jos puikiausiai gali pasitarnauti ir tradicinėje klasėje, namų darbų ir kitų atsiskaitymų organizavimui ir vertinimui, mokymosi išteklių pateikimui, grupinio darbo organizavimui ir kitoms veikloms“, – pasakoja KTU E. mokymosi technologijų centro vadovas Gytis Cibulskis.
Pasak jo, platesnį „Moodle“ taikymą Lietuvos mokyklose reikšmingai paskatino 2017-2020 vykdytas tarptautinis projektas „Up2University“.
„Tik bendras sklandus darbas leido spręsti iššūkius susijusius su daugiau kaip 30 kartų išaugusiomis apkrovomis virtualioms mokymosi aplinkoms“, – sako G. Cibulskis. „Moodle“ paslaugos mokykloms užtikrinamos glaudžiai bendradarbiaujant trijų KTU centrų specialistams: E. mokymosi technologijų centro, Kompiuterinių tinklų centro ir Informacinių išteklių valdymo centro.
Didžiausias iššūkis – skaitmeninės mokytojų kompetencijos
Kaip teigia G. Cibulskis, aukštosios mokyklos nuotoliniam mokymui pasiruošusios gerai, visi procesai sėkmingai buvo pradėti taikyti dar pavasarį.
„Reaguojant į išaugusius poreikius, technologiniai sprendimai buvo sparčiai tobulinami, tad prasidedant naujiems mokslo metams dėstytojai irgi turėjo atnaujinti savo žinias, o kai kuriais atvejais ir persiorientuoti prie naujų sprendimų, pavyzdžiui, nuo „Zoom“ prie „MS Teams“. Vieniems tai pavyko sklandžiau, kitiems ne taip sklandžiai, bet visumoje situacija aukštosiose mokyklose yra nebloga“, – sako pašnekovas.
Jis pastebi, kad bendrojo lavinimo mokyklose situacija kiek kitokia ir teigia, kad didžiausias iššūkis – mokytojų skaitmeninės kompetencijos. Kita bėda – mokinių registro duomenų savalaikis sinchronizavimas su virtualiomis mokymosi aplinkomis.
„Nėra gerai, kai prasidėjus mokslo metams pirmą mėnesį mokytojai praktiškai negali pradėti naudoti aplinkų, dėl neatnaujintų duomenų. Centralizuotų „MS Office“ bei „Google Suite“ sprendimų parūpinimas mokykloms tikrai sveikintinas sprendimas, tačiau šiuo atveju turbūt efektyviau susitvarkė tos mokyklos, kurios nepasikliovė centralizuotomis paslaugomis, o pačios administravosi vieną ar kitą sprendimą su savo mokyklos domeno vardu“, – paaiškina E. mokymosi technologijų centro vadovas.
Anot pašnekovo, KTU ir LITNET teikiamos „Moodle“ paslaugos pasižymi tuo, kad mokyklos pačios renkasi kokiu būdu valdyti naudotojų prisijungimus: kurti naudotojus įkeliant sąrašus iš failo, įgalinti prisijungimą per mokyklos „Microsoft“ ar „Google“ paskyras, o galbūt rinktis duomenų sinchronizavimą su portalu, į kurį duomenų užkrovimą iš mokinių registro valdo pačios mokyklos.
Vertinant iš informacinių sistemų perspektyvos, Lietuvoje jau seniai pribrendo poreikis turėti vieningą moksleivių ir pedagogų tapatybių valdymo sistemą, kuri būtų automatiškai sinchronizuojama su registrais ir tarnautų kaip naudotojų autentifikavimo sistema jungiantis prie bet kurios sistemos, kurios paslaugomis mokykla nusprendė naudotis.
Skaitmeniniai įgūdžiai – svarbesni už technologijų prieinamumą
Paklaustas apie tai, kiek svarbu jog mokytojams turėtų galimybę tobulinti savo kompetencijas, G. Cibulskis teigia, kad pedagogų skaitmeniniai įgūdžiai yra netgi svarbesni už technologijų prieinamumą. Pasak jo, gerai skaitmenines priemones įvaldęs mokytojas, ekstremalios situacijos atveju, sugebės prisitaikyti ir kūrybiškai panaudoti prieinamas priemones.
„Matydami artėjančią antrą pandemijos bangą ir neišvengiamą grįžimą prie nuotolinio mokymo, jautėme pareigą pasiūlyti „Moodle“ mokymus Lietuvos mokytojams. Atsižvelgdami į ankstesnių mokymų dalyvių atsiliepimus ir siūlymus, kartu su KTU Edukacinės kompetencijos centru atnaujinome jau teiktą kvalifikacijos tobulinimo programą ir išplėtėme ją nuo 40 iki 60 akademinių valandų”, – teigia G. Cibulskis.
2019 m. programą baigė 580 pedagogų. Šį spalį paskelbus registraciją, per keletą dienų užsiregistravo 500 dalyvių, o šiuo metu programoje mokosi jau per 900 mokytojų. Programa parengta pagal Europos pedagogų skaitmeninių kompetencijų sistemą „DigCompEdu“, mokymosi metu pedagogai tobulina skaitmeninio turinio kūrimo, mokymosi veiklų organizavimo, žinių patikrinimo ir vertinimo, bendradarbiavimo ir kitas kompetencijas.
„Pradėję mokytis pedagogai kuria savo praktikos kursą, kurį pildo ir tobulina visų mokymų metu. Mokytojai išmoksta naudotis „Moodle“ aplinka bei jos padedami organizuoti pilnavertį nuotolinio mokymosi procesą“, – pasakoja G. Cibulskis.
Ateityje mokytis padės dirbtinis intelektas
Perkėlus dalį procesų į virtualią erdvę svarbu užtikrinti, kad nuotolinis mokymas atitiktų mokymosi klasėje standartus. Lygiagrečiai svarbu ir išlaikyti moksleivių bei studentų dėmesį virtualios paskaitos metu.
„Deja, iki to dar ilgas kelias, trūksta ne tik pakankamo technologinio aprūpinimo, mokytojų kompetencijų, bet ir kokybiško skaitmeninio turinio. Ne visus dalykus galime pilnavertiškai perkelti į nuotolinio mokymosi režimą, tačiau stebime didelį mokymo(si) technologijų plėtros progresą“, – pasakoja G. Cibulskis.
Pasak jo, virtualios bei papildytos realybės naudojimas didina moksleivių smalsumą, mokymosi proceso sužaidybinimas leidžia stimuliuoti motyvaciją, mokymosi duomenų tyryba – analizuoti besimokančiųjų pogresą ir planuoti savalaikes intervencijas.
„Ateityje neišvengiamai plėsis ir dirbtinio intelekto panaudojimas. Vis tik, prognozuočiau, kad artimiausioje ateityje didžiausias transformacijas patirs mokymosi turinio kūrimo industrija. Šiuo metu sparčiai plėtojamos atviro kodo skaitmeninio turinio kūrimo ir dalinimosi priemonės duos pradžią naujos kartos kūrėjų bendruomenėms, kurios sudarys rimtą konkurenciją komerciniams skaitmeninio turinio kūrėjams“, – mano KTU E. mokymosi technologijų centro vadovas.
