Šiandien hakatonų formatas pasitelkiamas kaip būdas greitai sukurti naujus sprendimus įvairaus masto problemoms spręsti, o geriausi pavyzdžiai tampa ir daugiamilijoninėmis startuolių kompanijomis. Paskatinti tokias sėkmės istorijas siekia ir projekto „Prisijungusi Lietuva“ inicijuoti hakatonai „Startuoliai keičiantys visuomenę“.
Sugeneruoti idėją, apgalvoti jos įgyvendinimą ir pradėti veiklą sprendžiant visuomenės problemas. Būtent tam prieš daugiau nei 20 metų IT pasaulyje buvo pasitelktas hakatonų formatas. Šiandien jis pasitelkiamas kaip būdas greitai sukurti naujus sprendimus įvairaus masto problemoms spręsti, o geriausi pavyzdžiai tampa ir daugiamilijoninėmis startuolių kompanijomis. Paskatinti tokias sėkmės istorijas siekia ir projekto „Prisijungusi Lietuva“ inicijuoti hakatonai „Startuoliai keičiantys visuomenę“.
Iš hakatonų įprastai tikimasi padėti komandai sugeneruoti idėją, nukreipti teisingu jos įgyvendinimo keliu bei įsteigti veikiantį startuolį. Tarp geriausiai žinomų tarptautinių sėkmės istorijų – „Zaarly“ platforma, skirta palengvinti būsto atnaujinimą, taip pat – „EasyTaxi“ ar „Carousell“. Tiesa, gerųjų pavyzdžių, kai iš hakatono išauga startuolis, yra ir Lietuvoje – marijampoliečiai sukūrė programėlę „Miesto meniu“, panevėžiečiai – „Aleksandro kiemas“, telšiškiai – „Telšē“.
Patarimas startuolių kūrėjams – nebijoti klysti ir vėl bandyti
Iniciatyvos „Startuoliai keičiantys visuomenę“ pagrindinė idėja – suburti entuziastingą jaunimą ir suteikti jam sąlygas spręsti regiono ar net globalias problemas. Tiesa, startuolių vystymas neatsiejamas ir nuo sudėtingų iššūkių.
„Kuriant startuolius sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių, bet vienas svarbiausių – sprendžiamos problemos aktualumas bei sprendimo poreikis rinkoje. Svarbų vaidmenį vaidina komanda, jos tikėjimas kuriamu startuoliu, bei sugebėjimas kritiškai vertinti, reaguoti ir adaptuoti startuolio idėją pagal rinkos ar klientų poreikius“, – patarimais apie rinką dalijasi dar vienų hakatonų partnerių – VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė.
Moterų vaidmuo lietuviškoje startuolių padangėje
Viena iš idėjos partnerių – mentorystės programa „Women Go Tech“ (WGT). Emilija Pečiulytė, WGT komunikacijos vadovė mano, kad hakatonai gali padėti išvengti įprastai pasitaikančių klaidų, kadangi mentoriai, dalyvaujantys šiose kūrybinėse dirbtuvėse, dažnai turi patirties vystant startuolių veiklą.
„Startuolių iššūkiai dažniausiai susiję su siekiu sukurti naują, rinkoje dar neegzistuojantį produktą. Pirmiausia, naujo produkto vystymas reikalauja nuoseklaus finansavimo, talentų pritraukimo, greičio ir, galiausiai, patarimų, padedančių nepadaryti kritinių klaidų“, – teigia E. Pečiulytė.
WGT komunikacijos vadovės teigimu, didžiausias iššūkis šiandieniniame startuolių pasaulyje – jo uždarumas ir ypač – moterims. Vis dėlto daugėjant teigiamų pavyzdžių, kai moterys vysto sėkmingus startuolius, didesnis moterų skaičius Lietuvos technologijų pasaulyje jau nebeatrodo tokia nepasiekiama svajonė: „Tokios „Women Go Tech“ alumnės kaip Ada Jonušė, „Lympo“ bendraįkūrėja, bei Skaistė Lazdauskaitė, įkūrusi edukacinį startuolį „Reflectus“, – puikūs pavyzdžiai, drąsinantys moteris nebijoti ir vystyti savo verslo idėją“, – sako E. Pečiulytė.
Hakatonai – galimybė nusitiesti karjeros kelią
Nebijoti daryti klaidų, drąsiai žengti į naują ir neištirtą sferą inovatoriams siūlo ir hakatonų iniciatorius – projektas „Prisijungusi Lietuva“. Projekto veiklų koordinatorės Simonos Gogelytės teigimu, hakatonų tipo renginiai yra populiarūs sostinėje, o regionuose jų būna gerokai mažiau. Todėl projekto komanda nusprendė iniciatyvių jaunuolių ir talentų paieškoti visoje Lietuvoje.
„Hakatonais norime sudominti mažesnių miestų jaunuolius – kūrybinėse dirbtuvėse gali dalyvauti jauni, 14-29 metų žmonės. Dažnai šis formatas tampa pakilimo taku kūrybiškam jaunimui, todėl renginių ciklu norime suteikti progą visiems šalies jaunuoliams išbandyti galvoje dūzgiančius sumanymus ir galbūt susikurti karjerą dar mokyklos ar universiteto suole“, – sako S. Gogelytė.
Pasak jos, kiekviename regione komandos varžysis dėl geriausios idėjos titulo, o laimėtojai susitiks nacionaliniame ir paskutiniame hakatone, kuriame kovos dėl pagrindinio prizo. Nugalėtojų laukia 500 eurų vertės stipendijos, „Startup Lithuania“ mentorystės sesijos tolimesniam idėjos ar produkto vystymui. Norint užsiregistruoti į hakatoną, tereikia apsilankyti „Prisijungusi Lietuva“ svetainėje ir užpildyti formą.
Idėjos partneriai – „Hostinger“, WGT, „Startup Lithuania“ – įsteigė prizus tiek prizinėms vietoms, tiek ir visiems dalyviams.
