Sparčiai augantis IRT sektorius galėtų augti dar greičiau, jeigu būtų pakankamai IRT specialistų – skaičiuojama, jog įmonės galėtų įdarbinti iki 13 tūkst. specialistų per keletą metų. Ir nors lietuviai siekia pritraukti talentus iš trečiųjų šalių, vis dar susiduriama su kliūtimis.
Sparčiai augantis IRT sektorius galėtų augti dar greičiau, jeigu būtų pakankamai IRT specialistų – skaičiuojama, jog įmonės galėtų įdarbinti iki 13 tūkst. specialistų per keletą metų. Ir nors lietuviai siekia pritraukti talentus iš trečiųjų šalių, vis dar susiduriama su kliūtimis.
„Digital Explorers“ / IT specialistai
Siekiant užpildyti trūkstamų kvalifikuotų IT darbuotojų poreikį Lietuva dairosi į tarptautinių talentų rinką, nors sėkmingam bendradarbiavimui dar trūksta palankesnių sąlygų ir paprastesnių įdarbinimo procedūrų. Pralaužti ledus padeda jau metus veikianti „Digital Explorers“ programa, sujungusi Lietuvą ir Nigeriją bendradarbiavimui IRT srityje. Dvylika IRT talentų iš Nigerijos jau metus sėkmingai dirba šešiose Lietuvos bendrovėse ir kuria ateities planus mūsų šalyje.
Pasak „Infobalt“ vadovo Mindaugo Ubarto, šiuo metu IT srityje didžiausias – programuotojų poreikis. Kalbėdamas apie pokyčius, reikalingus norint pajudinti talentų pritraukimą į Lietuvą stabdančias kliūtis, jis pirmiausia pabrėžia pasitikėjimo Lietuvos įmonėmis ir darbdaviais poreikį.
„Jeigu įmonė atsirenka IT specialistą, kurį norėtų pakviesti ir yra pasiryžusi jam mokėti konkurencingą atlyginimą, kelis kartus viršijantį šalies vidurkį, reikėtų pasitikėti jos sprendimu, o atsakymas iš institucijų turėtų būti gaunamas per kelias dienas. Lietuva turėtų būti tuo itin suinteresuota, nes šiaip ar taip mūsų populiacija sensta. Tuo tarpu prisikviesti specialistų yra pakankamai sudėtinga, nes dėl jų konkuruojame tarptautinėje erdvėje“, – teigia M.Ubartas, skatindamas svarstyti lankstesnį nacionalinės (D) vizos suteikimą.
Pasak „Infobalt“ vadovo, sudarydami liberalias įdarbinimo sąlygas ir atiduodami daugiau pasirinkimo laisvės ir sprendimų galios darbdaviams, įgytume konkurencinį pranašumą. Pakankamas specialistų kiekis leistų imtis kur kas didesnių projektų, tai pat privilioti į Lietuvą kurtis daugiau IT paslaugų centrų. Taip pat iš skirtingų šalių bei kultūrų atvykę darbuotojai padėtų kurti daugiau inovacijų.
Stabdo įdarbinimo proceso sudėtingumas
Daina Kleponė, „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė, priminė šių dienų aktualijas Baltarusijoje, kuomet dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos IRT įmonės ir IT specialistai ėmė dairytis į kaimynines šalis, o Baltijos šalys varžosi tarpusavyje dėl šio sektoriaus atstovų pritraukimo.
„Situacija dar kartą patvirtino tarptautinių talentų pritraukimo svarbą valstybiniu lygiu, o tuo pačiu paakino pastebėti ir konkurencinį trikdį – reguliacinės aplinkos netobulumus. Kai drauge su partneriais daugiau nei prieš metus ėmėmės įgyvendinti karjeros galimybių plėtros programą „Digital Explorers“ iš pat pradžių susidūrėme su nemenku iššūkiu pritraukti į projektą Lietuvos įmones. Prisiklausėme daug rizikų ir baimių, tačiau radome atsakymą, kodėl taip atsitiko – verslas nesiryžo ne dėl kultūrinių skirtumų ar tolimos eksporto rinkos neapibrėžtumo, bet dėl užsieniečių įdarbinimo sunkumų“, – pripažįsta D.Kleponė.
„Versli Lietuva“ pastebi, jog Lietuvoje trūksta kryptingos talentų iš trečiųjų šalių pritraukimo strategijos, ir išskiria tris „Digital Explorers“ patirtis, susijusias su reguliacinės aplinkos netobulumu. Pirmoji – tai perteklinis darbdavio atsirinktų kandidatų patirtį ir kvalifikaciją nurodančių dokumentų vertinimas. Antra problema susijusi su tuo, kad Lietuvoje ne ilgesniam nei vienerius metus laikotarpiui įdarbinti užsieniečiai nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Trečia – LR įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatyta prievolė mokėti užsieniečiui ne mažesnį nei vidutinį statistinį darbo užmokestį, jei toje darbo vietoje, į kurią priimamas užsienietis, šiuo metu nedirba Lietuvos pilietis. Tai apriboja mažesnių Lietuvos įmonių galimybes įdarbinti jaunesnius IRT profesionalus iš trečiųjų šalių, nes vidutinis statistinis sektoriaus atlyginimas pranoksta jų šiuo metu turimą kvalifikaciją.
„Kai kalbame apie aukštos kvalifikacijos, mobilių profesijų, galinčių dirbti bet kur ir iš bet kur, specialistus, darbo užmokesčio dempingo priekaištas netenka prasmės. Ypač kai egzistuoja kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, o aukštosios mokyklos nespėja jų pakankamai paruošti“, – teigia M.Ubartas.
Lietuvoje žavi ramybė ir plėtros galimybės
Viena iš programos dalyvių – programuotoja ir duomenų analitikė Ajibola Ladoja, iš Nigerijos į Lietuvą atvykusi kovo mėnesį ir dirbanti įmonėje „Beyond Analysis“. Iš pat pradžių dėl pandeminės situacijos jai teko dirbti nuotoliniu būdu, bet vėliau puikiai pavyko įsilieti į kolegų komandą.
„Pirmasis įspūdis, išlikęs iki šiol, buvo tai, kad Lietuva – labai spalvinga, tyli, kuklių žmonių šalis. Iki šiol nepriprantu prie to, kaip čia tylu. Tuo tarpu pradėti dirbti nuotoliniu būdu buvo nemažas iššūkis, tačiau ilgainiui visi pripratome ir pagaliau galėjome geriau susipažinti“, – teigia A.Ladoja.
Duomenų analitikė iš Nigerijos neretai susiduria su tuo, kad tenka griauti stereotipus ir atskleidžia, ką reiškia būti mergina, rečiau sutinkama IT srityje.
„Iki šiol manau, kad ne aš, o pačios skaitmeninės technologijos pasirinko mane. Čia atėjau iš visai kitos srities – prieš pradėdama dirbti kaip jaunesnioji IT specialistė studijavau agronomiją, tačiau vėliau pilnai pasinėriau į duomenų analitiką. Iš tiesų būdama vienintelė moteris kambaryje tarp kolegų turi neišsigąsti. Kartais būna, kad apie tave ima spręsti pagal tavo išvaizdą, nors dar net neturėjai progos prabilti, tačiau tuomet reikia bet kuriuo atveju tarti savo žodį, antraip žmonės tavęs taip ir nepažins“, – teigia nigerietė.
Žvelgdama į ateitį duomenų IT specialistė tikisi sukurti savo pačios kompaniją, siūlančią įvairias skaitmenines paslaugas ir produktus, galbūt netgi įsteigti ją Lietuvoje. Ji taip pat kuria planus padėti savo šaliai.
„Galimybė prisijungti prie naujų bendruomenių padeda kurti geriausią savęs pačios versiją, nepaisant šalies, kurioje to sieki – Lietuvoje ar Nigerijoje. Ateityje tikiuosi rasti ir pasiūlyti tinkamą atliekų surinkimo bei perdirbimo sprendimą Afrikai“, – apie ateities svajones ir siekius kalba A.Ladoja.
Tarpkultūrinę aplinką vertina kaip pranašumą
Viena iš programoje dalyvaujančių įmonių – UAB „Telesoftas“ – džiaugiasi naujais darbuotojais ir tiki, kad jie galėtų išspręsti ribotos IT darbuotojų rinkos Lietuvoje trūkumus, ribojančius įmonių lūkesčius kokybiškai augti.
„Mūsų įmonėje šiuo metu dirba devyni kolegos, penki iš jų atvyko su programa „Digital Explorers“, tad jau iki tol bendra komunikacija įmonėje vyko anglų kalba. Dalyvavimą projekte vertiname labai teigiamai. Pastebime, kad įmonėje didėja daugiakultūriškumas ir tai atneša naujų požiūrio kampų, paskatina geriau apmąstyti komunikacijos aiškumą ir tobulėti. Neabejotinai pasikeitė nuostatos, kylančios iš skirtingų darbo kultūrų nepažinimo, todėl kartu visi augame ir kaip asmenybės“, – teigia Gintarė Jasonė, „Telesofto“ žmogiškųjų išteklių vadovė.
Ji pastebi, kad tarptautiniai talentai turi daugiau žinių apie tai, kaip vyksta darbai ir kokios tendencijos yra kitose rinkose bei šalyse, gali pastebėti subtilumus, kurių iš vidaus pamatyti neįmanoma. Konkurencinis pranašumas kyla ir iš to, jog darbuotojai geba dirbti su įvairių kultūrų kolegomis, tad dirbant su užsienio klientais tai tampa aiškiu privalumu.
„Jaučiame įvairių specialistų su patirtimi trūkumą, tarp jų JAVA, PHP, Swift programuotojų, taip pat automatinį testavimą atliekančių specialistų. Programos dėka į „TeleSoftą“ atvyko keturi programuotojai, du iš jų dirba su Java programavimo kalba, kiti du, tarp jų ir viena mergina, dirba su JavaScript technologija. Neseniai prisijungė ir duomenų analitikas, darbui su dirbtinio intelekto projektais. Manome, kad darbuotojų ir kandidatų trūkumą, tikrai galėtų užpildyti specialistai iš užsienio šalių, tuo labiau, kad nuotolinis darbas tapo nebe privalumu, o vienu iš kelių būdų dirbti ir tai atveria kelius naujoms galimybėms“, – teigia G. Jasonė.
Dalinsis patirtimi ir rekomendacijomis
Programa „Digital Explorers“ – viena iš nedaugelio naujų iniciatyvų Europos Sąjungoje, padedančių skatinti abipusiškai naudingą migraciją iš trečiųjų šalių ir kviečianti atvykti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių trūksta vietos darbo rinkoje.
„Norisi tikėtis, kad artimiausiu metu pokyčių teigiama linkme bus daugiau, o projekto patirtis padės transformuoti egzistuojančią migracijos reguliavimo aplinką į lengviau suprantamą ir labiau konkurencingą pritraukiant tarptautinius talentus į Lietuvą“, – teigia D. Kleponė.
Spalio 6-8 dienomis vyks pirmąjį įgyvendintą programos etapą uždarančių video konferencijų sesija, kurios metu dalyviai ir rengėjai, ES ir Lietuvos institucijų, IRT sektoriaus atstovai plačiau diskutuos apie bendradarbiavimo patirtis, kliūtis tarptautinių talentų mobilumui ir laukiamus pokyčius.
Idėja skatinti IRT bendradarbiavimą su didžiausia Afrikos ekonomika Nigerija gimė Afrikos tyrimų ir konsultacijų centrui „AfriKo“ bei verslumo ir eksporto plėtros agentūrai „Versli Lietuva“ užmezgus tvirtą partnerystę su technologijų parku Nigerijoje „Ventures Platform“. Prie „Digital Explorers“ programos prisijungė 7-ios Lietuvos IRT bendrovės: „TeleSoftas“, „Syno International“, „Beyond Analysis“, „Ruptela“, „NRD Systems,“ „TransUnion“ ir „iTo”.
