Švariai ir saugiai aplinkai neabejingos Lietuvos bendruomenės per metus surinko 72,3 tonas elektros ir elektroninės įrangos bei nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų. Daugiausia atliekų jau antrus metus iš eilės surinko Kretingos rajono Vydmantų kaimo bendruomenės centras „Vydmantai“, rašoma pranešime.
Bendruomenės elektronikos atliekas rinko visus metus, o surinkti atliekų kiekiai paaiškėjo rugpjūčio viduryje pasibaigus aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ aktyviajam etapui.
Geisteriškių bendruomenė renka atliekas
„Aplinkosauginiame projekte iš viso dalyvauja daugiau kaip 800 bendruomenių iš visos Lietuvos. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ 2019-2020 metų sezoną bendruomenės surinko 72,3 tonas elektros ir elektroninės įrangos bei nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių, o nuo projekto pradžios 2012 metais – daugiau kaip 648 tonas. Bendruomenės noriai rūšiuoja elektronikos atliekas ir aktyviai kaip čempionate grumiasi dėl didesnių surinktų kiekių su kitomis projekto dalyvėmis“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Daugiausia elektronikos atliekų (8,3 tonas) pastarąjį sezoną surinko Kretingos rajono Vydmantų kaimo bendruomenės centras „Vydmantai”. Ši bendruomenė jau antrus metus iš eilės buvo ne tik daugiausiai surinkusi bendruomenė visoje Lietuvoje, bet ir aktyviausiai atliekas rinkusi bendruomenė Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Tauragės apskrityse. „Vydmantai“ už surinktas atliekas gautus taškus, kaip ir kitos Lietuvos bendruomenės, galės iškeisti į projekto rėmėjų įsteigtus prizus.
Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskrityse daugiausiai atliekų (7,9 t) surinko Geisteriškių kaimo bendruomenė, o Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse – Zarasų rajono savivaldybės administracijos Salako seniūnija (2,74 t). Šioms bendruomenėms, kaip ir „Vydmantams“, atiteks 200 eurų vertės kuponas prekėms įsigyti. Be to, Vydmantų kaimo bendruomenės centras ir Geisteriškių kaimo bendruomenė laimėjo papildomą 200 eurų vertės kuponą, nes surinko daugiausia elektronikos atliekų tarp visų šalies bendruomenių ir tą jau padarė antrus metus iš eilės.
Geisteriškių kaimo bendruomenės pirmininkė Vilma Čėsnienė sako, kad bendruomenės nariai aktyviai dalyvauja šiame aplinkosauginiame projekte dar nuo tų laikų, kai už surinktas elektronikos atliekas gavo 1,5 tūkst. litų kaip daugiausiai atliekų surinkusi bendruomenė.
„Tai buvo pirmasis paskatinimas surinkti kuo daugiau atliekų ir už gautus taškus įsigyti bendruomenei reikalingų daiktų. Bendruomenės poreikiams esame nupirkę trikojį ekraną, multimediją, indaplovę. Bendruomenėje yra laisvos ūkinio pastato patalpos, todėl bet kada Geisteriškių ar aplinkinių kaimų gyventojai gali atvežti atliekas. Daugiausia tuo rūpinasi kaimo seniūnaitė Lina Jakimavičienė. Ji apie renkamas atliekas komunikavo per socialinius tinklus, ragino savo pažįstamus priduoti seną elektroninę įrangą, surinkdavo ir mieste ne vietoje paliktas atliekas“, – sako V. Čėsnienė.
„Mes rūšiuojam. Vasara“ aktyvusis etapas vyko nuo birželio iki rugpjūčio vidurio. Pirmajame etape atliekos buvo renkamos Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Tauragės apskrityse, antrajame etape – Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse, o trečiajame etape – Vilniaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse. Bendruomenėse sutartu laiku ir sutartoje vietoje buvo renkamos elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių atliekos, o kiekvieno etapo pabaigoje skaičiuojami rezultatai. Už surinktas atliekas visoms bendruomenėms buvo skiriami taškai, kuriuos jos iškeis į projekto rėmėjų įsteigtus prizus (prekes ar paslaugas). Aktyviausiai, daugiausiai atliekų projekto metu tarp savo etapo dalyvių surinkusiai bendruomenei, papildomai atiteko 200 eurų vertės kuponai prekėms įsigyti.
Šiame projekte dalyvavusios bendruomenės per 2018-2019 metų sezoną surinko 65 tonas elektronikos ir baterijų atliekų.
Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis kaip gyvsidabriu, švinu, kadmiu ar chromu ir pakenkti gamtai bei žmonių sveikatai. Perdirbant atliekas taupomos žaliavos ir saugoma aplinka nuo taršos.