Kartais tam, kad žmogus įgytų daugiau pasitikėjimo savimi, o jo gyvenimas pasikeistų į geresnę pusę, tereikia labai nedaug, pavyzdžiui, išmokti naudotis kompiuteriu.
Kartais tam, kad žmogus įgytų daugiau pasitikėjimo savimi, o jo gyvenimas pasikeistų į geresnę pusę, tereikia labai nedaug, pavyzdžiui, išmokti naudotis kompiuteriu. Tuo įsitikinusi Raseinių rajone gyvenanti ūkininkė Dalia Rotmanienė, kuriai įgytos skaitmeninio raštingumo žinios leido pačiai tvarkyti visus su ūkio veikla susijusius dokumentus, elektroniniu būdu bendrauti su klientais ir domėtis aktualiomis naujovėmis.
Ūkininkė Dalia sako, kad, kai atsirado poreikis išmokti naudotis kompiuteriu, kartu gimė ir abejonės, ar pavyks, tačiau jas nugalėti padėjo supratimas, kad be skaitmeninių įgūdžių išsiversti įmanoma nebus. „Anksčiau mano pagalbininkai buvo sūnūs, padėdavę visais skaitmeniniais klausimais. Jiems išvykus gyventi į užsienį supratau, kad man būtinai reikia žinių, jei noriu pati savarankiškai spręsti įvairius klausimus, o ne klausinėti aplinkinių ir nuolat prašyti jų pagalbos“, – pasakoja D. Rotmanienė.
Dalia Rotmanienė ūkininkė – antra iš kairės, bibliotekininkė Ona Smitrienė – per vidurį
Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje dirbanti Ona Smitrienė, vedanti gyventojams skaitmeninio raštingumo mokymus, sako nuolat susidurianti su atvejais, kaip suaugusių žmonių gyvenimai nusidažė naujomis spalvomis šiems įgijus skaitmeninių įgūdžių. „Didžioji dalis į mokymus nedrąsiai ateinančių mokinių iš jų išeina pasitikėdami savimi ir sakydami, kiek daug naudingų dalykų jiems iki šiol buvo nežinoma. Kiekvienas iš tokių dalyvių yra atskira sėkmės istorija, verta dėmesio ir pagarbos“, – sako O. Smitrienė.
Nemokamus projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymus organizuojančios asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė sako, kad šiuose mokymuose jau dalyvavo beveik 60 tūkst. žmonių. Ji įvardija, kad vienas iš šio projekto tikslų – suteikiant vyresnio amžiaus žmonėms žinių, mažinti jų skaitmeninę atskirtį. „Statistikos departamento 2019 m. duomenimis Lietuvoje internetu naudojasi apie 70 proc. 55–64 m. amžiaus gyventojų ir vos 40 proc. 65–74 m. amžiaus gyventojų. Mūsų projekto mokymuose daugiausiai ir dalyvauja vidutinio bei vyresnio amžiaus gyventojai, kurių dauguma nėra susipažinę su skaitmeninėmis technologijomis arba jiems trūksta praktinių įgūdžių pilnavertiškai naudotis skaitmeninių įrenginių ir interneto galimybėmis“, – pastebi L. Križinauskienė.
Žinios reikalingos ir ūkininkaujant
Ūkininkei D. Rotmanienei bibliotekininkė sako užsiregistravusi į mokymus po to, kai apie juos sužinojo iš mokymus lankiusios ūkininkės kaimynės. Iš pradžių į naujas temas žvelgusi kiek nedrąsiai, pasak bibliotekininkės, vėliau ji gana greitai „įsibėgėjo“ ir išklausė ne tik pradedančiųjų kursą, bet ir keletą aktualiausių temų pažengusiems.
Pati D. Rotmanienė pasakoja, kad visą dėmesį ji buvo sukoncentravusi į tiesiogines ūkio veiklas ir visiškai nesidomėjo galimybe įgyti skaitmeninių žinių. „Sūnums išvykus turėjau atsakyti sau į klausimą – ar su dokumentų tvarkymu susijusius klausimus patikėti žmogui „iš šalies“, ar išmokti to pačiai. Pasirinkau antrą variantą ir šiuo savo sprendimu dabar džiaugiuosi kiekvieną dieną“, – teigia pašnekovė.
Moteris prisipažįsta, kad jos skaitmeninės žinios iki mokymų buvo artimos nuliui. Ji giria ir skaitmeninio raštingumo mokymų medžiagą, kuri buvo labai aiškiai pateikta ir naudinga, ir lektorę, nepritrūkdavusią kantrybės aiškinti tuos pačius dalykus po keletą kartų.
Ūkininkė vardija, kad dabar mokymuose įgytos žinios jai praverčia atsispausdinant reikiamus dokumentus, sisteminant įvairius duomenis, siunčiant laiškus ir dokumentus el. paštu, naudojantis el. bankininkyste. Moteris pati atsispausdina ir etiketes ūkyje gaminamai produkcijai. Be to, Dalia internete skaito įvairias ūkio veiklai aktualias naujienas, domisi paramos verslui projektais, o su į užsienį išvykusiais sūnumis bendrauja per „Whatsapp“ programėlę.
„Šiai dienai žinių įgijusi jaučiuosi tikrai daug ir skaitmeniniame pasaulyje esu pati sau šeimininkė. Vasarą visą laiką „suvalgo“ ūkio reikalai, bet galvoju, jei žiemą bus mokymai kokia aktualia tema, užsirašysiu į juos. Daug kam iš pažįstamų jau esu rekomendavusi pasekti mano pavyzdžiui, ir visiems sakau – eikite ir mokykitės, žinios valgyt neprašo, o pasaulis eina tik į priekį, tobulėja, todėl kartu su juo turime tobulėti ir mes“, – šypsosi pašnekovė.
Galimybė padainuoti kartu su mėgstamu atlikėju
Bibliotekininkė ir mokymų lektorė O. Smitrienė sako, kad Raseinių senjorai, dalyvaujantys mokymuose, yra labai drąsūs, nejaučia jokių kompleksų, kad kažko nemoka, ir yra įsitikinę, kad išmoks viską. Apskritai į mokymus atsiradus poreikiui užsiregistravę žmonės būna labai motyvuoti, žingeidūs ir darbštūs. „Yra nemažai tokių, kurių vaikai užaugo, išėjo iš namų ir jie jaučiasi blogai, kad negali su tais vaikais bendrauti moderniais būdais, ar kad iš viso jokių kompiuterinių žinių neturi. O yra ir kitokių variantų – tėvus į mokymus užregistruoti paprašo vaikai, ir iš to gimsta ilgam įsimenančios sėkmės istorijos“, – pasakoja Ona.
Viena tokių buvo susijusi su senjore, kurią į mokymus užregistravo dukra. „Moters dukra yra pedagogė, dažnai užsuka į biblioteką ir kartą pasiguodė, kad mama nesigaudo kompiuteriuose ir jai dėl to neramu, nes sugalvojusi išvykti į užsienį su mama niekaip kitaip negalėtų palaikyti kontakto, tik telefonu.
Atėjo senjorė į pirmą pamoką tokia pasipiktinusi, kad kito tokio atvejo nepamenu. Iš karto pareiškė, kad ją atvarė dukra ir kad su ta dukra dabar ji susipyko dėl šitų mokymų. Tačiau jau netrukus moteris išklausė dviejų savaičių trukmės pradžiamokslį, o po to dar ir penkias atskiras pažengusiųjų programas. Visų mokymų kulminacija buvo, kai ji užsidėjo ausines, susirado kanale „Youtube“ mėgstamo atlikėjo dainą ir ją sudainavo, žiūrėdama vaizdo klipą“, – juokiasi bibliotekininkė, ir priduria, kad būtent tokios istorijos leidžia suprasti, kiek daug gali reikšti skaitmeninio raštingumo žinios vyresnio amžiaus žmonėms.
Susidomėję skaitmeninio raštingumo žinių gilinimu gali dalyvauti dviejų lygių ir skirtingos trukmės mokymuose artimiausioje bibliotekoje. Apie galimybę mokytis galima teirautis telefonu 8 620 20 961 arba informacijos ieškoti projekto „Prisijungusi Lietuva“ interneto svetainėje.
