Energetikos ministerija pateikė derinti suinteresuotoms pusėms Vyriausybės nutarimo projektą dėl vietų Baltijos jūroje, kuriose tikslinga plėtoti vėjo elektrinių parkus. Taip pat pateikti siūlymai dėl elektrinių galių – jis galėtų patenkinti ketvirtadalį Lietuvos poreikio.
Energetikos ministerija pateikė derinti suinteresuotoms pusėms Vyriausybės nutarimo projektą dėl vietų Baltijos jūroje, kuriose tikslinga plėtoti vėjo elektrinių parkus. Taip pat pateikti siūlymai dėl elektrinių galių – jis galėtų patenkinti ketvirtadalį Lietuvos poreikio.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
„Vėjo energetikos plėtrai sausumoje jau sukurtos sąlygos, dabar dar vienas žingsnis pirmyn – sukurti palankią aplinką vėjo energetikai Baltijos jūroje. Jūrinis vėjas bus naujas ir reikšmingas lūžio taškas Lietuvos energetikoje, kadangi elektros energijos gamyba iš jūrinio vėjo yra efektyvesnė ir turi didesnį potencialą nei sausumoje. Šioje srityje prasidės arši konkurencija dėl investicijų ir turime tam kuo geriau pasiruošti“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Projektas parengtas remiantis darbo grupės, kurią sudarė valstybinių institucijų ir verslo asociacijų atstovai, rekomendacijomis. Ministro įsakymu sudaryta darbo grupė nagrinėjo šiuos svarbiausius klausimus: galimus vėjo elektrinių Baltijoje jūroje plėtros etapus, elektrinių prijungimo prie elektros tinklų modelius, atsakomybių ir prijungimo kaštų paskirstymą, elektrinių vietų jūrinėje teritorijoje parinkimą, būtinus atlikti tyrimus. Taip pat svarstyti galimi paramos būdai, leidimų naudoti jūrinę teritoriją reglamentavimas ir jūrinio vėjo įrangos tiekimo grandinės plėtra.
Atsižvelgiant į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos ir Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano tikslus bei darbo grupės rekomendacijas, Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad elektrinių parko įrengtoji galia siektų 700 MW. Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje pagamintų apie 2,5–3 TWh per metus elektros energijos – tai yra 25 proc. dabartinio šalies elektros energijos poreikio.
Nutarime numatyta tiksli Baltijos jūros teritorija, kurioje efektyviausia vėjo elektrinių plėtra. Numatomas teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia 137,5 kvadratinius kilometrus, atstumas iki kranto – apie 29 kilometrai, vidutinis jūros gylis – 35 m, vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s.
© Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pav.
Šiuo metu teisės aktuose nėra numatyta paramos sistema jūroje statomoms elektrinėms. Siūloma pavesti Energetikos ministerijai iki birželio 1 d. parengti reikiamus įstatymų projektus, reglamentuojančius paramos schemą elektrinėms, kurias numatoma plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje, ir suderinti siūlomą paramos schemą su Europos Komisija.
Įvertinant tai, kad tinklams, kurie prijungtų jūroje pastatytas elektrines, įrengti gali prireikti iki 8 metų, tikslinga inicijuoti šių tinklų plėtrą kuo anksčiau. Todėl siūloma pavesti perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ pradėti parengiamuosius darbus.
Pirmuosius aukcionus jūriniam vėjui planuojama skelbti 2023 m. Elektrinės turėtų būti pastatytos ir pradėti gaminti elektros energiją iki 2030 m.
Jūrinio vėjo plėtra yra vienas iš Vyriausybės programos tikslų. Joje numatyta įvertinti vėjo energetikos Baltijos jūroje galimybių, plėtros poreikį ir sąnaudas ir priimti sprendimus dėl vėjo elektrinių Baltijos jūroje plėtros.
