Verslo išreikštas specialistų poreikis ir augantis jų deficitas rinkoje paskatino Kauno technikos kolegiją (KTK) įkurti analogų tarp aukštųjų mokyklų neturintį profesionalių inžinierių padalinį, kuris ne tik padeda ugdyti jaunus specialistus, bet ir vykdo užsakomuosius taikomuosius tyrimus.
Tarp projektų – Lietuvos zoologijos sodas
„KTK Engineering Division“ pradeda skaičiuoti jau antruosius savo gyvavimo metus. Idėja pradėti šį unikalų projektą, kuriame persipina studijos, praktika ir realūs verslo užsakymai, kilo tada, kai verslo atstovai išreiškė didelį poreikį specialistų, dirbančių su BIM (Building Information Modeling) technologijomis. Pasak inžinierių padalinio vadovo, KTK direktoriaus pavaduotojo infrastruktūrai Povilo Stalioraičio, specialistų paruošimas ir jų adaptavimas verslo aplinkoje visada buvo vienas opiausių klausimų rinkoje.
„Daugelį metų dirbau privačiame versle, taip pat ir šiandien nuolatos dalyvauju technologinėse konferencijose, kuriose visada pabrėžiama, kad universitetai neparuošia statybos verslui reikalingo praktinio lygio specialistų. Priimti į darbą studijas baigę studentai dar turi keletą metų skirti adaptacijai darbo vietoje, kas yra labai brangu ir neleidžia iš karto siekti norimų rezultatų.
Džiaugiuosi, kad visa tai matydamas, KTK direktorius Nerijus Varnas pasiūlė idėją eiti netradiciniu keliu ir kurti tokį unikalų projektą kolegijoje. Šiandien gi, šiame padalinyje jauni Statybos inžinerijos studijų programos studentai dirba praktinėje aplinkoje kartu su vienais geriausių projektuotojų šalyje. Čia jie kaupia patirtį dirbdami su realiais statybos objektais projektuose ir įgyja tas kompetencijas, kurių taip reikia privačiam verslui“, – sako jis.
P. Stalioraičio teigimu, per gana trumpą veiklos laikotarpį unikalus projektas jau įrodė savo vertę tiek ruošiant studentus, tiek ir įgyvendinant projektus, kurių pavydėti galėtų kiekvienas.
„Šiandien turime jau 9-ių žmonių komandos, o paskutinis, kuris prie mūsų prisijungė, tai praktiką čia atlikęs Kauno technikos kolegijos studentas. Galime pasidžiaugti ir tuo, kad buvę mūsų praktikantai šiuo metu dirba solidžiose projektavimo įmonėse.
Dar vienas mūsų privalumas – projektus galime rengti keturiomis kalbomis ir šiuo metu dirbame jau penkių šalių rinkose: Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Lenkijos ir Olandijos. Šiek tiek net keista, bet daugiausia klientų šiuo metu turime ne Lietuvoje, o Latvijoje, kur vykdėme vieną didžiausių mūsų projektų – bioatliekų rūšiavimo centro projektavimą Rygoje. Taip pat didžiuojamės ir „Vakarų medienos grupės“ užsakymu, kuriame naujoje jų gamyklos beveik 1 kv. km. teritorijoje projektavome dalį statinių. Šiuo metu dirbame prie unikalaus Lietuvos zoologijos sodo atnaujinimo iš esmės projekto.
Dideli, sudėtingi, reikalaujantys įdomių sprendinių projektai yra ne tik įdomūs mums patiems, bet ir yra viena didžiausių motyvacinių priemonių kolegijos studentams, kurie čia praleidžia daug laiko, o po to sėkmingai įsidarbina projektavimo srityje, kadangi turi ne tik reikalingus įgūdžius ir kompetencijas, bet ir yra susidomėję tuo, daro, domisi galimybėmis ir naujausiomis technologijomis“, – kasdieninius darbus pristato P. Stalioraitis.
BIM – leidžia sutaupyti ir išvengti projektavimo klaidų
„KTK Engineering Division“ specializuojasi projektuodami įvairius objektus naudodami BIM technologiją, kuri leidžia į vieną vietą sutelkti visą reikalingą informaciją apie statomą objektą ir visas jo detales iki pačių mažiausių smulkmenų.
„Nors BIM technologija nėra naujiena ir jos nauda neabejojama, tačiau dėl reikalingų investicijų, nepakankamo pasirengimo, trūkstamo teisinio reguliavimo ir nedidelių projektavimo įkainių ji dar nėra labai plačiai paplitusi mūsų šalyje. Pasitelktus šį informacinį modelį, kuris padeda į vieną vietą sujungti visus statybos projekto dalyvius ir jiems racionaliai tarpusavyje bendrauti, kardinaliai keičia pačią projekto eigą ir jo vystymą.
Žinoma, svarbiausia, kad visa tai leidžia sutaupyti daug lėšų statybos ar eksploatavimo metu, išvengti klaidų bei taupyti laiką. Jau pirmoje projektavimo stadijoje yra surašoma visa reikalinga informacija, projekto vadovai gali paskaičiuoti sąmatas, sumažinti kažkurios medžiagos panaudojimo poreikius ar ją pakeisti kitomis, bei numatyti kitus sprendimus nei pradiniai.
Pavyzdžiui, projekte yra projektuojama gelžbetoninių elementų sistema. Informacinio modelio dalinimasis ankstyvoje projektavimo stadijoje su kitais projekto dalyviais, kaip kad užsakovai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, logistikos atstovai, leidžia įvertinti ir optimizuoti projektinius sprendinius, kurie statybos metu galėtų daryti įtaką didesniems kaštams.
Pačioje projekto eigoje jau galima įtraukti ekspertus, kitas suinteresuotas puses ir pastebėti, kad pvz. dar trūksta vieno ar kito mazgo. Vaikščiodami po 3D modelį virtualioje aplinkoje, jie gali suprasti, kad nors taškai ir gerai išdėlioti, bet gal yra per mažai vietos atlikti būsimus objekto remonto ir priežiūros darbus, todėl gali viską keisti dabar, o ne po mėnesio ar metų, kai projektas bus įsibėgėjęs. Gamintojai taip pat mato, ką jiems reikia gaminti, statybos darbų vadovai, kiek ir ko turi atvykti į statybos aikštelę. Viskas yra paruošiama iki smulkiausių smulkmenų, nes jei to nebus 3D modelyje, vadinasi, nebus ir objekte“, – sako P. Stalioratis.
Jo teigimu, svarbu yra ne tik tai, kokį rezultatą gauname projektuodami statinį, bet ir tai, kaip jį galėsime prižiūrėti ir valdyti toliau.
„Daugelis pamiršta, kaip svarbu turėti visą informaciją ne tik projektavimo ar statybos metu, tačiau jau ir pastačius objektą, ir jį prižiūrint. Pavyzdžiui, sporto salėje perdega šviestuvo lempa, kuri kabo 12 metrų aukštyje. Ją pakeisti ganėtinai sudėtinga, nekalbant apie tai, kad nežinome, kokios lempos mums reikia. Tuo tarpu korektiškai parengtas BIM modelis leidžia žinoti jos parametrus, tiekėją, prognozuoti jos tarnavimo resursą, numatyti kur ir kada ją įsigyti. Tokią informaciją turime apie kiekvieną elementą ar pastato inžinerines sistemas.
Tai labai reikalinga informacija, kuri dažnai laikui bėgant pradingsta, o tada iškyla problemos. Tačiau ne tada, kai objektai projektuojami BIM aplinkoje. Aišku, technologija yra labai patogi, bet brangi. Ją valdantis specialistas turi turėti ne tik inžinerinių žinių, bet ir gebėti programuoti, suvokti 3D aplinkos sprendimus, mokėti užsienio kalbas.
Natūralu, kad darbo rinkoje tokių specialistų trūksta. Tad labai džiaugiamės pradėję įgyvendinti šį projektą, kurį norime auginti ir plėsti. Jau dabar yra įrenginėjame papildomas patalpas, kuriose plėsime ir auginsime savo specialistų ir praktikantų komandas“, – ateities viziją pristato „KTK Engineering Division“ vadovas.