Akcija „Kurkime mokslo ateitį drauge“

Pastaruoju metu vis dažniau imama diskutuoti mokslo populiarinimo klausimais. Jau keli metai apie tai kalbama visame pasaulyje – ypač technologiškai išsivysčiusiose šalyse. Vakarų Europoje, Japonijoje ir kitose panašaus technologinio lygio valstybėse jaunimas labai mažai domisi mokslu ir technologijomis, nors jos jau tapo neatsiejama jų gyvenimo dalis. Jaunimas linkęs naudotis šiomis technologijomis, tačiau retai nori jomis domėtis arba jas kurti.

Nors pasaulyje ši problema minima senokai, Lietuvoje ilgą laiką tai tebuvo mokslininkų, pavienių mokslo entuziastų ir dėstytojų pokalbių tema. Moksleivių ir studentų susidomėjimas techniškųjų mokslų šakomis metai iš metų mažėja. Į techninio ir tiksliųjų mokslų profilio specialybes stoja vis silpniau pasirengę ir mažesnį žinių bagažą turintys moksleiviai. Natūralu, jog tuo pačiu krenta bendra aukštojo mokslo studijų kokybė. Absolventai, net ir baigę techninius mokslus, verčiau renkasi vadybininko, prekybininko ar verslininko darbą, nei dirba pagal specialybę. Tokias tendencijas lemia įvairios ekonominės ir socialinės priežastys, viena iš kurių yra pasyvi visuomenės reakcija į susiklosčiusią situaciją. Ši situacija puikiai atsispindi ir valstybės lygmeniu vykdomuose socialiniuose tyrimuose – remiantis euro barometro tyrimų, apie gyventojų domėjimąsi mokslu, rezultatais, Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje tarp ES šalių.

Šiandieninė mokslo populiarinimo veikla Lietuvoje

Pirmą rimtą žingsnį mokslo populiarinimo kryptimi žengė Švietimo ir mokslo ministerija, 2005 metais gegužės 9 d. išleidusi ministro įsakymą „Dėl mokslo ir technologijų populiarinimo Lietuvoje strategijos patvirtinimo“ [1]. Nors šis dokumentas ir susilaukė kritikos, tai yra didelis žingsnis juridiškai apiforminant mokslo populiarinimo strategiją. Šiuo įsakymu Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva nesibaigė – pradėti rengti mokslo ir technologijų populiarinimo veiklų įgyvendinimo projektų konkursai, kurių nugalėtojams skiriamos paramos lėšos [2]. Į šį procesą įtraukiamos ir ES struktūrinių fondų paramos lėšos [3]. Tačiau koks šių projektų efektyvumas ir kaip sėkmingai jie pasiekia tikslinę auditoriją nėra žinoma.

Pajudėjus ledams ir atsiradus finansavimo galimybėms, į mokslo populiarinimo veiklą įsitraukia ir universitetai. Vienas iš pačių solidžiausių šios srities projektų, remiamų ES, yra portalas „Mokslas. Mokslininkai. Visuomenė“ [4]. „Tai bendra VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto, Matematikos ir informatikos instituto, VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Planetariumo bei Lietuvos mokslininkų sąjungos iniciatyva priartinti mokslininkus prie visuomenės...“ – citata iš skyrelio apie projektą. Pati idėja tikrai šauni, įtraukta daug įvairių sričių mokslininkų ir studentų. Bet ar šis projektas sudomins tą visuomenės dalį, kuriai mokslas apkritai neįdomus? Tačiau portalas turėtų labai patikti tiems žmonėms, kuriems įdomi nors viena portale apžvelgiama mokslo šaka.

Jaunimo organizacijos žvilgsnį nukreipė į dar neapsisprendusį ir konkrečios mokslinės pasaulėžiūros nesusidariusį žmogų – vaiką. Viena iš tokių organizacijų yra Mokslo populiarinimo draugija [5]. Ši grupelė, padedama universitetų ir rėmėjų, jau suorganizavo kelis mokslo populiarinimo renginukus – „Saldainių viktoriną“, „Pamatyk kitaip“, „Aktyvumo tyrimas“, „Stendų projektas“. Tačiau visi šie renginukai buvo pakankamai trumpi ir riboti geografiniu požiūriu, tad negalėjo padaryti didelės įtakos visuomenės gyvenimui. Kaip šį poveikį padidinti ir kaip apjungti visoje Lietuvoje išsibarsčiusias organizacijas, suteikiant joms bendrą tikslą, svarstyta tos pačios Mokslo populiarinimo draugijos ir kitų bendraminčių suorganizuotoje idėjinėje-praktinėje-metodinėje konferencijoje „Kaip sudominti mokslu?“ [6,7].

Visgi net ir šiame renginyje buvo galima jausti tą pačią tendenciją – konferencijoje dalyvavo tik siauras tuo besidominčių žmonių ratas. Konferencijos dalyviai mokslo populiarinimo problemą svarstė daugiau remdamiesi savo pozicijomis ir požiūriu, o tos visuomenės dalies, kurią stipriausiai ir liečia ši problema, nuomonė nebuvo išgirsta.

Mokslo populiarinimo problemos ir jų sprendimo galimybės

Tiek mokslininkai, tiek jaunimo organizacijos, tiek politikai mokslo populiarinimo klausimus svarsto savarankiškai, kartais susiburdami į konferencijas, kuriose vieni kitiems gali pateikti konstruktyvių pasiūlymų. Tačiau kokios garantijos, jog tie sprendimai ir idėjos sulauks atitinkamo atgarsio plačiojoje visuomenėje? Jei pažiūrėjus į tą patirtį, kuri jau yra, tai dauguma mokslo populiarinimo projektų, remiamų valstybės, vyksta tarsi nuošalėje nuo pačios visuomenės – tiek projektų rengėjai ir vykdytojai, tiek jų finansuotojai užsideda formalius pliusus, jog procesai vykdomi.

Tačiau ši situacija negali pasikeisti, kol nebus išsiaiškintos tikrosios problemos priežastys – kodėl mokslas tampo neįdomus, kodėl žmonės nesidomi technologijomis, nors be jų nebemoka gyventi, kas ir kaip galėtų valstybės mastu išjudinti apatiją mokslui. Jeigu žmonės nesidomi mokslu, vadinasi jie domisi kažkuo kitu – kodėl kiti dalykai yra patrauklesni ir kokiais būdais mokslą priartinti prie mūsų visuomenės? Gal mokslas labai neįdomiai pateikiamas? O gal visuomenė jaučiasi nustumta nuo mokslo įvykių – juk mes viską gauname užbaigtą, „sukramtytą“ – ir knygas, ir prietaisus, ir net pasiūlymus, kaip mokslą pateikti su mokslu tiesiogiai nesusijusiam žmogui.

Klausimų yra be galo daug, skirtingų atsakymų į juos – taip pat. Tik deja, neišgirstas atsakymas iš visuomenės, iš moksleivių, iš daugumos studentų ir jų tėvų – namų aplinka ir požiūris daro labai didelę įtaką jauno žmogaus pasirinkimų ir prioritetų skalėje. O ir tie patys išgirsti atsakymai ir pasiūlymai išmėtyti skirtingų laikraščių straipsniuose, internetinių diskusijų forumuose, konferencijų medžiagose. Nėra vieningos sistemos, kurioje kauptųsi daugumos žmonių idėjos ir pasiūlymai, kas ir kodėl yra negerai ir kaip reiktų šią situaciją spręsti. Tik atsiradus tokiai idėjų ir pasiūlymų duomenų bazei, būtų galima apibendrinant sudaryti pagrindines darbų kryptis, galimus projektų kontūrus ir jų poveikį mokslo ir švietimo sistemai. Susiformuotų sisteminga veiklų, idėjų ir norinčių bei galinčių jas realizuoti duomenų bazė, kuria remiantis atsirastų galimybė per paramos programas arba kitas priemones tolygiai valstybės mastu formuoti naują mokslo ir visuomenės santykį.

Tokios sistemos kūrimu užsiėmė nekomercinis mokslo ir technologijų naujienas bei straipsnius publikuojantis portalas www.technologijos.lt. Kuriamą sistemą portalo kūrybinis kolektyvas pavadino vieša akcija „Kurkime mokslo ateitį drauge“. Kol kas ji patalpinta tradicinio internetinio forumo rėmuose, suskirstyto į tris dalis:

• Pagrindinę, kurioje visi norintys (registruoti ir neregistruoti portalo nariai) gali palikti pasiūlymus ir mintis pagal kiekvieną tematiką – mokslo populiarinimo, aukštojo mokslo, bendrojo lavinimo sistemos ir kitomis temomis. Skirtingai nei tradiciniame forume, Jūsų pasiūlymai ir idėjos gali kartotis, tik šioje dalyje nepageidaujami laisvos formos pašnekesiai.
• Administracinę – šioje dalyje gali rašyti tik portalo administracija, kuri informuos apie akcijos vykdymą ir susisteminus sudarinės idėjų ir pasiūlymų kryptis, pagrindinių problemų priežastis bei jų pašalinimo galimybes. Taigi visos Jūsų mintys ir pasiūlymai iš pagrindinės forumo dalies bus apibendrinami, apjungiami į veiklų grupes ir konkretizuotos kryptis pateikiamos Švietimo ir mokslo ministerijai, mokykloms, mokslo institucijoms ir visiems, norintiems ir galintiems prisidėti prie naujo mokslo ir visuomenės santykio formavimo.
• Laisvąją dalį, kurioje visi gali diskutuoti mokslo populiarinimo tematika, teikti pasiūlymus dėl akcijos vykdymo, priežiūros ir kitų klausimų.

Akcija (www.technologijos.lt/mokslas/) jau pristatyta 2007 metų vasario 22–24 dieną „Litexpo“ rūmuose vykusioje parodoje „Studijos 2007“. Toliau planuojama apie ją informuoti aukštųjų mokyklų dėstytojus ir studentus, mokyklų mokytojus ir moksleivius, per spaudą paviešinti su mokslu tiesiogiai nesusijusiems žmonėms.

Kviečiame visus išsakyti savo mintis, pasiūlymus, idėjas dėl dabartinės mokslo situacijos ir jos santykio su visuomene. Taip pat kviečiame ir tuos, kurie nori ir gali kažką keisti arba planuoja panašią veiklą prisistatyti, pasirinkti idėjų ir imti drauge kurti visos valstybės mastu naują mokslo ir visuomenės santykį.

Naudota literatūra

1. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=255873;
2. http://www.smm.lt/smt/m_pop/index.htm;
3. http://www.smm.lt/visi_projektai.htm;
4. http://mokslasplius.lt;
5. http://mpd.visiems.lt;
6. http://popmokslas.projektas.lt/wikka.php?wakka=Konferencija;
7. http://www.technologijos.lt/archyvas/mokslas_gyvenimas/mi_lietuva/ksm_2007/zphoto_news_view.