Ieškodami būdų, kaip užtikrinti aukščiausio lygio studijas, atitinkančias verslo poreikius, bei prisidėti prie regiono patrauklumo didinimo, Šiaulių ir Daugpilio universitetai ėmėsi pokyčių. Siekiant rengti aukšto lygio specialistus, inžinierius, dirbsiančius pramonės įmonėse, jau padaryta nemažai.
Ieškodami būdų, kaip užtikrinti aukščiausio lygio studijas, atitinkančias verslo poreikius, bei prisidėti prie regiono patrauklumo didinimo, Šiaulių ir Daugpilio universitetai ėmėsi pokyčių. Siekiant rengti aukšto lygio specialistus, inžinierius, dirbsiančius pramonės įmonėse, jau padaryta nemažai. Įkurtos naujos laboratorijos su pažangia technine įranga, organizuoti aktualūs mokymai, ekskursijos į pramonės įmones moksleiviams, sukurtas interaktyvus darbo pasiūlos ir paklausos žemėlapis. Visa tai ir dar daugiau – universitetų bendradarbiavimo rezultatas, vykdant bendrą projektą CONUS, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
„Dabar galime užtikrinti, kad studijos bus kokybiškos ir niekuo neprastenės nei gali pasiūlyti didieji universitetai. Pramonės robotizacijos srityje mes turime puikią įrangą ir tinkamai pasiruošusius dėstytojus. Ryšiai su įmonėmis praplečia praktikos bazę, studentai gauna realias užduotis, kurias galės atlikti su mūsų turimais pramoniniais robotais ir kita įranga. Tokie studentai ir absolventai jau dabar yra laukiami pramonės įmonėse“, – pasakoja projekto vadovas Šiaulių universiteto docentas dr. Gediminas Valiulis.
Kartu su partneriais įkurtos trys naujos laboratorijos. Nuo šiol Šiauliai gali pasigirti aukšto lygio pramoninių robotų laboratorija regione, galbūt net Lietuvoje. Įsigytas ir gamybai skirtas vertikalaus frezavimo centras Haas Super Mini Mill su didele įrankių biblioteka ir specializuota CAD/CAM programine įranga, dvejos pramoninių robotų celės suvirinimo, frezavimo, šlifavimo, ruošinių manipuliavimo operacijoms atlikti. Šiauliai taip pat gali pasigirti Lietuvoje reta ir unikalia „off-line“ pramoninių robotų programavimo sistema, leidžiančia užprogramuoti robotą per atstumą nestabdant jo darbo. Laboratorijose gausu ir kitokios programinės įrangos, skirtos metalo apdirbimui: metalo lakštų apdirbimui, pjovimui, kirpimui, išlenkimui.
„Įmonės gali būti ramios, kad pas mus studijas baigę studentai mokės su ta įranga dirbti. Atnaujinome inžinerinės pramonės studijų programas Šiaulių universitete ir labai džiaugiamės, kad turime šešis dėstytojus, kurie stipriai pakėlė savo kompetenciją projekto įgyvendinimo metu. Jie išmoko programuoti robotus, dirbti su programine įrangą ir dabar sėkmingai to moko kitus“ , – sako G. Valiulis.
Pasibaigus projektui laboratorijos išlieka atviros visuomenei. Projekto vykdytojai kviečia žmones šia įranga naudotis, regiono įmonės ir jų darbuotojai yra laukiami toliau kelti kvalifikaciją ir mokytis. Šiaulių universitete parengti darbuotojai ir toliau teikia aukšto lygio konsultacijas įmonėms, studentams garantuoja aukšto lygio studijų procesą su naujomis žiniomis, kurios būtinos išmaniai pramonei.
Kadangi Šiaurės Lietuvos pramonė nemaža dalimi susijusi su metalo apdirbimu, todėl šiose laboratorijose Šiaulių universiteto mokslininkai studentams iš įvairių mokslo ir studijų institucijų, pramonės įmonių darbuotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims organizavo mokymus. Jų metu dalyviai išmoko programuoti ir aptarnauti pramoninius robotus, dirbti su specializuota programine įranga, programinio valdymo staklėmis.
„Tai buvo kokybiški mokymai, leidžiantys per gana trumpą laiką įgyti gamyboje reikalingų žinių ir įgūdžių. Praktinių mokymų metu dalyviai mokėsi dirbti su technine įranga, atlikti programavimo, derinimo darbus. Juose dalyvavo visi norintys siekti naujų žinių darbe su specializuotomis programinėmis įrangomis, robotų programavimu. Džiaugiamės, kad sugebėjome sudominti ir pačius gamybininkus, tad įmonės jau drąsiau galvoja arba jau diegia pramoninius robotus“, – tikina G. Valiulis.
Vienas iš šio projekto tikslų – užtikrinti judumą, tad projekto metu sukurtas interaktyvus darbo pasiūlos ir paklausos žemėlapis. Tai, anot projekto vadovo, yra pagrindinis jungiamasis tarpregioninio, tarpvalstybinio judumo elementas, kuriuo gali naudotis tiek lietuviai, tiek latviai. Jame bus galima stebėti metalo apdirbimo pramonės sektoriaus darbininkų bei inžinierių darbo pasiūlą ir paklausą, bus pateikiama informacija apie tai, kokių įgūdžių reikalauja pramonės įmonės ir kas galėtų juos suteikti. Tikimasi, kad šis žemėlapis paskatins potencialių darbuotojų judumą ir leis geriau subalansuoti darbo rinką, padės gerinti mokymų planavimą.
Paskutiniame projekto įgyvendinimo etape pramonės įmonės, įdarbinimo agentūros, socialiniai partneriai ir kiti suinteresuoti asmenys kviečiami dalyvauti tarptautinėje praktinėje konferencijoje. Balandžio 18 d. Šiauliuose vyksiančiame viešajame renginyje dalyvaus pranešėjai iš Šiaulių ir Daugpilio mokymo ir studijų įstaigų, pramonės įmonių. Dalyviai taip pat dalyvaus praktiniuose seminaruose, aplankys mūsų laboratorijas. Tikimasi, kad konferencija padės tikslinėms grupėms suteikti dar daugiau žinių ir įgūdžių, reikalingų pramonės sektoriui.
