Švietimo ir informacinių technologijų kūrimo kompanija BMK kartu su partneriais iš įvairių šalių – mokslininkais, psichologais, programuotojais, eismo specialistais ir įvairių kitų sričių profesionalais – ėmėsi kurti novatoriškus eismo mokymus.
Saugus eismas priklauso nuo daugybės kintamųjų – transporto priemonių, infrastruktūros ir kt. Pagrindinė sudedamoji šios formulės dalis – pačių eismo dalyvių elgesys, tolerancija ir supratimas. Lietuvoje vyksta keli saugaus eismo konkursai, pavienės pamokėlės, kur vaikai mokomi elgtis sankryžose, tačiau sisteminio ir masinio projekto, apimančio visos šalies moksleivius, iki šiol nebuvo.
Švietimo ir informacinių technologijų kūrimo kompanija BMK („Biznio mašinų kompanija“) kartu su partneriais iš įvairių šalių – mokslininkais, psichologais, programuotojais, eismo specialistais ir įvairių kitų sričių profesionalais – ėmėsi kurti novatoriškus eismo mokymus. Jų principas – saugaus eismo pagrindus perduoti interaktyviu, jauniems žmonėms patraukliu būdu. Pavasarį pradėtą, Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinamą projektą planuojama baigti įgyvendinti iki kitų metų rudens.
„Saugus eismas yra socialinis reiškinys, kuriame dalyvauja žmonės, o ne tik automobiliai. Mes manome, kad sutelkdami dėmesį į žmonių ugdymą galime pasiekti švedų inicijuotą, visos Europos Sąjungos mastu užsibrėžtą misiją „Vision Zero“ – nulis žuvusiųjų keliuose. Turime platų kompetencijų spektrą ir kartu su partneriais galime įgyvendinti tokio masto projektą, kuriuo pasinaudotų ir jo naudą pajustų visi Lietuvos moksleiviai“, – teigia vienas iš projekto autorių, (BMK) projektų vadovas Vilius Jurgelevičius.
Mokysis atpažinti pavojingas situacijas
Projekto mastas – ambicingas: planuojama, kad per artimiausius 5 metus priemonė pasieks 150 tūkst. Lietuvos moksleivių. Palyginimui, pirmokų Lietuvoje kasmet būna apie 20 tūkst., tad toks mastas turėtų įtaką didžiosios dalies Lietuvos jaunimo gyvenimui.
 Asociatyvi nuotr. |
|---|
Pagrindinė projekto idėja – ne tik demonstruoti jauniems žmonėms įvairias eisme nutinkančias situacijas, bet ir paversti juos tų situacijų dalyviais bei patiems leisti priimti sprendimus, kurie nulemtų vėlesnius įvykius. Taip vaikai mokomi patys būti atsakingi už savo saugumą eisme. Jiems taip pat bus suteikiama teorinė informacija, moksleiviai mokysis ir žaisdami.
Tokio projekto analogų nėra visame pasaulyje, tad jį BMK įgyvendina kartu su įvairių sričių partneriais – Vytauto Didžiojo universiteto eismo psichologais, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto specialistais, programuotojais bei įvairių eismo saugumo programų kūrėjais ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje.
Viena pagrindinių projekto dalių – Pavojaus suvokimo testų (angl. „Hazard Perception testing“) – eismo įvykių simuliacijų kūrimas. Pasaulinės švietimo lyderės „Pearson“ duomenimis, tokio tipo testai yra efektyviausi mokant vaikus saugaus ir atsakingo elgesio eisme, o pirmoji šių testų koncepciją dar praėjusiame dešimtmetyje sukūrusi „Jelly Learn“ yra ir lietuviškojo BMK projekto partnerė. „Jelly Learn“ prieš dešimtmetį šiuos testus parengė Didžiosios Britanijos įmonei „Driver and Vehicle Standards Agency“, veikiančiai kaip lietuviškosios „Regitros“ atitikmuo.
Galimybė stebėti statistiką
Projektas skirtas 1–12 klasių moksleiviams, tad simuliacijos rengiamos atsižvelgiant į jų aplinkos suvokimą ir išsilavinimą – pirmokas aplinką ir atsakomybę suvokia kitaip nei dvyliktokas. Tai, pabrėžia projekto vadovas V. Jurgelevičius, yra vienas didžiausių iššūkių.
Iš pradžių kiekvienas moksleivis atliks testą, skirtą įvertinti jo žinių lygį. Priklausomai nuo rezultatų, jam bus pasiūlomos temos žinioms pagilinti. Jos suskirstytos ne tik pagal eismo specifiką, bet ir pagal dalyvių amžių, pavyzdžiui, jauniausiems eismo dalyviams daugiau dėmesio skiriama bendrajam pėsčiųjų pareigų ir kelio ženklų suvokimui. 3–5 klasių moksleiviams pridedamos temos apie dviratininkų teises, nuo 15 metų jos skirtos ir jauniesiems vairuotojams, planuojantiems valdyti mopedus ar B1 kategorijos automobilius.
„Čia labai svarbus statistikos modulis – jis leis valstybės lygiu stebėti rezultatus skirtingose mokyklose, regionuose ir pagal tai įvertinti, kur kokių įgūdžių trūksta labiau ir ką konkrečiose vietose reikėtų tobulinti. Pabrėžiu, kad asmeninių duomenų nerenkame – registruojantis moksleiviai turės susigalvoti slapyvardį ir nurodyti tik amžių bei mokyklą“, – pasakoja V. Jurgelevičius.
Ateityje šios sistemos pagrindu gali būti organizuojamos ir atrankos į nacionalinius saugaus eismo konkursus „Šviesoforas“ ar „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“.
Sužeistųjų skaičius auga
Automobiliai kiekvienais metais tampa saugesni, kelių infrastruktūra tobulėja, tačiau statistika ne visada teigia tą patį – sužeistų eismo dalyvių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais auga.
„Ypač daugėja vaikų dviratininkų ir mopedų vairuotojų, patenkančių į eismo įvykius. Manyčiau, kad šie įvykiai, visų pirma, susiję su saugios infrastruktūros stoka Lietuvos miestuose, tačiau tai dar ne viskas. Net ir esant blogiausiai infrastruktūrai saugiai ir atsakingai elgiantis galima užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Tai ir yra pagrindinis projekto tikslas – supažindinti vaikus ir jaunimą su keliuose slypinčiais pavojais ir išmokyti elgtis saugiai ir atsakingai“, – teigia VGTU transporto inžinerijos fakulteto docentas Saugirdas Pukalskas.
VGTU prie šio projekto prisideda kurdami įvairių eismo įvykių scenarijus, remdamiesi realiomis situacijomis – įvykusiomis avarijomis ar esamomis konfliktinėmis situacijomis, kuriose specialistai apsilanko, nuodugniai aprašo, nufotografuoja bei persiunčia programuotojams į Jungtinę Karalystę. Kai kurias situacijas įvairiomis temomis pasiūlo ir eismo ekspertai, o iš viso jų BMK kuriamame teste – 24. Be jų, numatyti įvairūs virtualūs testai, teminiai žaidimai ir kitos veiklos, tad vaikams nuobodu nebus.
„Tokio tipo virtualių mokymų naudą pagrįsti nesunku. Daug tyrimų rodo, kad mokymus perėjęs moksleivis daug lengviau atpažįsta pavojų kelyje, kai analogišką situaciją jau yra nagrinėjęs virtualioje realybėje. Anksčiau atpažintas pavojus eismo dalyviui leidžia geriau įvertinti situaciją, reaguoti tinkamai, laiku bei užkirsti kelią nelaimingam atsitikimui“, – pabrėžia S. Pukalskas.
Saugaus eismo įgūdžiai – nuo mažų dienų
BMK pasirinkta amžiaus grupė – 1–12 klasių moksleiviai – nėra atsitiktinė. Jau patiems mažiausiems vaikams psichologai rekomenduoja diegti saugaus eismo pagrindus, kai jie tik pradeda tapti eismo dalyviais. Iš pradžių – keleiviais ir pėsčiaisiais, vėliau – dviratininkais, paspirtukų vairuotojais. Vaikas turėtų suprasti, kaip saugiai elgtis kieme, pėsčiųjų ir dviratininkų zonoje, gatvėje ir kitose vietose.
„Remiantis psichologinėmis teorijomis, galima tikėtis, kad vaikai kopijuos suaugusiųjų elgesį kelyje. Jei mes skubėdami su vaiku į darželį, kirsime gatvę eidami įstrižai, o ne statmenai, ir taupydami laiką nepaeisime iki pėsčiųjų perėjos, tai tokio pat elgesio turime tikėtis ir iš vaiko, kai jis pradeda keliauti savarankiškai, tad tėvai čia taip pat atlieka svarbų vaidmenį – jie gali sugadinti žinias, kurias vaikas gavo mokykloje“, – teigia viena iš Eismo saugumo priemonių projekto kūrėjų, eismo psichologė, VDU socialinių mokslų fakulteto docentė Laura Šeibokaitė.
Jeigu tėvai žodžiais tvirtina, kad taip elgtis nėra teisinga, tai nieko nelemia – vaikai mato veiksmus ir savo supratimą formuoja pagal juos. Tėvų veiksmai aktualūs ne tik mažamečiams – įvairiais tyrimais įrodyta, jog jauni pradedantieji vairuotojai demonstruoja panašų vairavimo stilių, kaip ir jų tėvai. Kita vertus, žinodami eismo dalyvių pareigas, vaikai gali netgi sudrausminti tėvus ir pasiūlyti jiems elgtis teisingai.
„Taip pat labai svarbu ugdyti asmeninę atsakomybę už savo elgesį – kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už tai, kaip elgiamės prie pėsčiųjų perėjos, kaip esame matomi tamsiu paros metu. Vaikams nuo mažų dienų reikia skatinti bendruomeniškumą – suvokimą, kad nuo tavo elgesio priklauso ir kitų eismo dalyvių saugumas. Taip pat skatinti pilietišką elgesį – reaguoti, kai kiti netinkamai elgiasi. Juk ir vaikai tėvams gali priminti apie tai, kas svarbu ir saugu dalyvaujant eisme“, – aiškina VDU docentė, dirbanti projekto komandoje kartu su kolegėmis VDU Psichologijos katedros prof. Aukse Endriulaitiene ir doc. Kristina Žardeckaite-Matulaitiene.
Dėl šių priežasčių vien kelių infrastruktūros tobulinimas efektyvus – įvairios inžinerinės priemonės prisideda prie eismo saugumo, tačiau tokių tikslų kaip „Vision Zero“ (nulis žuvusiųjų keliuose) pasiekti vien jomis neįmanoma. Tam reikia ugdyti žmones, kad jie ne tik patys elgtųsi sąžiningai, bet ir netoleruotų kitų pažeidimų, ugdyti sąmoningumą. Tyrimai rodo, kad patyrimu grįstas mokymas saugioje virtualioje aplinkoje yra efektyviausias būdas ugdyti vaikų saugaus elgesio eismo aplinkoje įgūdžius po asmeninio mokymo.
