1000 LED diodų, 40 litrų dažų ir 500 valandų darbo – tai nėra vienintelis būdas panaudoti skaičius
apibūdinti meno kūrinį, puošiantį vieną KTU studentų miestelio pastato sieną. Šį savaitgalį vyksiančio
Kauno šviesų festivalio metu kauniečiai kviečiami originaliai pasitikrinti matematikos žinias – išsprendę
matematikos užduotį, jie galės pakeisti ant sienos nutapytos Monos Lizos LED akinių spalvą.
1000 LED diodų, 40 litrų dažų ir 500 valandų darbo – tai nėra vienintelis būdas panaudoti skaičius apibūdinti meno kūrinį, puošiantį vieną KTU studentų miestelio pastato sieną. Šį savaitgalį vyksiančio Kauno šviesų festivalio metu kauniečiai kviečiami originaliai pasitikrinti matematikos žinias – išsprendę matematikos užduotį, jie galės pakeisti ant sienos nutapytos Monos Lizos LED akinių spalvą.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje atgimusi XXI amžiaus Džokonda – tai meninis kūrinys, kuriame persipina istorija, menas ir technologijos. Menotyrininkų teigimu, savo interaktyvumu išsiskiriančią KTU „Moną Lizą“ galima priskirti muralistinei gatvės meno kūrybai, kartais dar vadinamai naujuoju muralizmu.
Moderni freska į praeivius žvelgia pro LED akinius – tai ne tik šiuolaikinė genialaus italų menininko ir inžinieriaus Leonardo da Vinči paveikslo interpretacija, bet ir technologinė gudrybė, suteikianti galimybę ja besigrožintiems praeiviams pritaikyti matematikos žinias praktikoje. Technologija veikia nuolatos, ne tik Kauno šviesų festivalio metu.
Išmaniuoju telefonu prisijungus prie interneto svetainės monaliza.ktu.edu ir išsprendus pateiktus matematinius uždavinius, leidžiama pasirinkti ir pakeisti Moną Lizą puošiančių LED akinių spalvą. Ateityje užduotis planuojama atnaujinti, keisti jų sudėtingumo lygius ir lempučių variacijas. Monos Lizos piešinys slepia dar vieną siurprizą – fotografinę „akį“. Jame įtaisyta kamera Mona Liza gali fotografuoti savo lankytojus – tereikia toje pačioje interneto svetainėje prisijungti prie skilties „Įsiamžink“ ir pasirinkti funkciją „fotografuotis“. Padarytai nuotraukai uždedamas specialus rėmelis, o ji išsaugoma fotogalerijoje. Fotografijas galima išsisaugoti savo išmaniajame įrenginyje, dalintis socialiniuose tinkluose.
Trys savaitės piešimo
Menininkas Linas Kaziulionis šiuolaikinės Džokondos atvaizdą tapė teptukais ir voleliais, naudodamas akrilinius fasadinius dažus, o norėdamas išgauti intensyvią spalvą naudojo purškiamus aerozolinius dažus. Tam, kad ant vieno iš KTU bendrabučių sienos atgimtų „Mona Liza“, L. Kaziulionis sunaudojo apie 40 litrų dažų. Naudodamas pigmentus, menininkas maišė piešiniui tinkamus atspalvius. Didžiulis iššūkis buvo išgauti 3D efektą, nes spalvos turėjo būti sumaišytos ypatingai tiksliai.
Ryškiomis, skirtingų atspalvių ir tonų „Monos Lizos“ piešinio spalvomis pasirūpino ilgametė rinkos lyderė Skandinavijos šalyse – bendrovė „Tikkurila“, parinkusi tinkamiausius fasadinius dažus „Vivacolor Hansa Sokkel“.
„Atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąlygas, dažomo paviršiaus ypatumus ir piešiniui reikalingų spalvų įvairovę buvo parinkti būtent šie dažai, kurie yra atsparūs ultravioletiniams spinduliams ir nepastovioms oro sąlygoms. Dažai „Vivacolor Hansa Sokkel“ ypač gerai sukimba su įvairiais paviršiais: tinku, betonu, cinkuotais metalais ir kitais. Be to, galima rinktis iš daugiau kaip 38 tūkst. atspalvių“, – sakė „Tikkurila“ atstovė Rūta Labeikienė.
Jos teigimu, vienos svarbiausių įmonės vertybių – novatoriškumas ir rūpinimasis aplinka: „Dėl šios priežasties stengiamės remti ne tik aplinką tausojančius, socialiai atsakingus, bet ir kūrybiškus, meninę vertę turinčius miestui ir jo gyventojams skirtus projektus.“
Piešinyje slypi dvi Monos Lizos
Pasak L. Kazilionio, kuris pirmą kartą piešė tokio dydžio kūrinį, vargu ar visoje Europoje atrastume lauko piešinį, kuriame būtų panaudota tiek skirtingų spalvų ir technologinių sprendimų. „Iš tiesų šiame piešinyje yra dvi Monos Lizos: viena mėlyna, kita – raudona, – atskleidžia menininkas. – Žiūrint pro 3D akinius, jos turėtų susilieti į vieną. Visgi, norint išvysti „kitokį“ Monos Lizos veidą, užsidėjus 3D akinius, nuo sienos reiktų gerokai atsitraukti.“
Beje, jis išduoda, kad pamatyti dvi Monas Lizas galima ir kitaip – užsidėjus 3D akinius, tereikia pažvelgti į kūrinį pridengus vieną akį.
Kūrinio KTU Studentų miestelyje autorius Monos Lizos portretą studijavo ne tik internete, bet lankėsi ir Luvre, kuriame nuo 1797 m. eksponuojamas Leonardo da Vinči paveikslo originalas. Tapytojas pripažino, kad kaip ir daugelį pasaulio žmonių, jį pavergė Monos Lizos žvilgsnis, kurį jaunasis menininkas stengėsi atkartoti ir savo piešinio versijoje. Jis teigė iš Universiteto studentų susilaukiantis labai daug savo piešinio nuotraukų – kone kas antras praeivis fotografuoja Moną Lizą. Menininko nuostabai, žmonės ypatingai pastebi dešiniąją piešinio pusę, kurioje pavaizduotos matematinės formulės.
Ne tik freska, bet ir žaidimas šviesomis
Didysis piešinio akcentas – specialūs akiniai – primena išmaniuosius „Google“ akinius; juose, šviečia beveik 1000 LED diodų. Vieno projekto rėmėjų, įgyvendinančio daug bendrų projektų su įmone „Elmo Light“, Tomo Stasiukaičio teigimu, LED apšvietimas buvo pasirinktas kaip mažai elektros naudojanti, ilgaamžė alternatyva.
LED technologijos leidžia lengvai valdyti ryškumą, atveria plačias technines galimybes. „Kiekvienas šviečiantis taškelis iš tiesų sudarytas iš trijų skirtingos spalvos LED diodų: raudonos, žalios ir mėlynos. Turint šias tris bazines spalvas, galima išgauti visą spalvų spektrą. Panašiai veikia ir mūsų kompiuterių monitoriai, televizoriai, telefonų ekranai“, – aiškino T. Stasiukaitis.
Jo nuomone, be interaktyvių spalvą keičiančių LED akinių, galimybės spręsti matematinius uždavinius ir būti nufotografuotam, KTU Studentų miestelyje atgimusi Mona Liza būtų tiesiog dar vienas gražus piešinys ant namo sienos, o dabar tai – miestiečių ir Kauno svečių traukos objektas.
„Testuojant LED akinių spalvų keitimą, neliko nei vieno abejingo praeivio. Visi sustodavo, pasigrožėdavo, nusifotografuodavo šalia „Monos Lizos“, – sakė T. Stasiukaitis.
Renesanso menininkas – tarpdisciplininio išsilavinimo simbolis
Pasak R. Labeikienės, įmonė „Tikkurila“ „Monos Lizos“ piešinio rėmėja tapo dėl trijų priežasčių.
„Pirma, įdomi idėja – garsaus kūrinio interpretacija šiuolaikiniame kontekste, futurizmo, technologijų ir modernios estetikos raidos atspindys. Antra, kūrinio reikšmė – meno ir technologijų derinys, perteikianti Universiteto identitetą. Trečia, nauda miestui – unikalūs piešiniai pagyvina miesto erdvę ir įprasmina pastatus, estetiškai ar konceptualiai paveikia kiekvieną pro šalį einantį žmogų“, – kalbėjo įmonės atstovė.
R. Labeikienės teigimu, stebina ne tik piešinio dydis, bet ir jo atlikimo technika – meno ir technologijų sintezė. Įspūdį daro ir tai, kad „Mona Liza“ skirtingai atrodo dieną ir naktį. Piešinys KTU Studentų miestelyje – jau trečioji garsiojo renesanso tapytojo paveikslų interpretacija Universitete. Praėjusiais metais, duoklė da Vinčio kūrybai buvo atiduota realizuojant du meninius projektus KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete. Pirmajame da Vinčio paveikslų herojės – „Dama su šermuonėliu“ ir „Gražioji Feronjė“ – virto šiuolaikinėmis damomis, o antrajame – dailininko sukurtas amžinasis variklis tapo menine instaliacija.
