Šiauliai yra pirmasis miestas Lietuvoje, kuriame įdiegta vieninga elektroninio moksleivio pažymėjimo sistema, kuria jau gali naudotis apie 12 tūkstančių moksleivių. Elektroninių pažymėjimų sukurtas funkcionalumas leido Šiaulių miesto savivaldybei pradėti diegti dar vieną švietimo sistemos inovaciją – elektroninį neformaliojo ugdymo apskaitos modelį.
Šiauliai yra pirmasis miestas Lietuvoje, kuriame įdiegta vieninga elektroninio moksleivio pažymėjimo sistema, kuria jau gali naudotis apie 12 tūkstančių moksleivių. Elektroninių pažymėjimų sukurtas funkcionalumas leido Šiaulių miesto savivaldybei pradėti diegti dar vieną švietimo sistemos inovaciją – elektroninį neformaliojo ugdymo apskaitos modelį. Tikimasi, jog moderni apskaitos sistema padės efektyviau paskirstyti švietimo biudžetą, kryptingiau planuoti ugdymo programas, gerinti jų kokybę bei pritraukti daugiau privataus sektoriaus investicijų.
Ateityje panašius projektus planuojama diegti ir Klaipėdoje bei kitose Lietuvos miestuose. „Manau, jog tokia sistema yra naudinga kiekvienam miestui, kuris siekia skaidraus bei kryptingo savivaldybės biudžeto lėšų paskirstymo, neformaliojo ugdymo plėtros bei kokybės gerinimo“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo poskyrio vedėja Asta Lesauskienė.
Projektas įgyvendinamas dviem etapais
Per pirmąjį etapą Šiaulių miesto savivaldybės iniciatyva visiems 1–12 klasių moksleiviams buvo išdalinti elektroniniai pažymėjimai. Tai suteikė galimybę visus mieste besimokančius vaikus sujungti į vieną informacinę sistemą, o kiekvienai bendrojo ugdymo mokyklai – diegti maitinimo, bibliotekos ir kitas apskaitos sistemas. Taip pat pažymėjimas įgijo papildomų funkcijų – jis veikia kaip lengvatinis elektroninis transporto bilietas miesto maršrutiniuose autobusuose bei kaip dokumentas, suteikiantis nuolaidą keliauti traukiniu.
Antrojo etapo metu siekiama įdiegti elektroninę moksleivių apskaitos sistemą neformaliojo švietimo įstaigose. A. Lesauskienės teigimu, naujo apskaitos modelio dėka bus galima gauti tikslius duomenis apie neformalaus ugdymo įstaigas lankančių moksleivių skaičių, aktyvumą bei efektyviau paskirstyti neformaliajam švietimui skiriama biudžetą.
Eksperimentinis sistemos variantas jau įdiegtas ir bandomas Šiaulių 1-ojoje muzikos mokykloje bei plaukimo mokykloje „Delfinas“. Pirmųjų rezultatų laukiama lapkričio mėnesio pradžioje.
Keisis finansavimo sistema
Iki šiol pinigai skirstomi pagal dukart per metus (spalio 1 d. ir balandžio 1 d.) neformaliojo švietimo įstaigų savivaldybei pateikiamą ataskaitą, nepriklausomai nuo moksleivių aktyvumo. Šiuo metu yra siekiama skirti finansavimą tik už tuos vaikus, kurie lanko daugiau kaip 65 proc. užsiėmimų, o likusias lėšas investuoti į populiariausių užsiėmimų mieste plėtojimą bei jų kokybės gerinimą.
„Remiantis sistemos sugeneruotais duomenimis, bus galima identifikuoti, kokie būreliai labiausiai domina moksleivius ir plačiau vystyti šią kryptį mieste – skirti jai papildomą finansavimą, – sakė projektą įgyvendinančios bendrovės marketingo vadovas Žilvinas Kuprėnas. – Tokiu būdu tikimasi gerinti užsiėmimų kokybę bei pritraukti daugiau vaikų popamokinei veiklai.
Šiuo metu Šiauliuose veikia 18 biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų. Įvairius būrelius lanko daugiau nei pusė miesto moksleivių. Šiaulių miesto savivaldybė neformaliajam ugdymui skiria apie 3,5 milijono eurų. Dar apie 300 tūkst. eurų sudaro iš valstybės gaunamos lėšos – neformaliojo ugdymo mokinio krepšeliai.
Tikimasi pritraukti ir privatų sektorių
Elektroninė apskaitos sistema ne tik leis neformaliojo švietimo įstaigoms lengviau formuoti bei pateikti ataskaitas apie būrelius lankančius mokinius. Esant poreikiui galimas ir sistemos suderinamumas su įstaigos komercine veikla. „Elektroninis apskaitos modelis taip pat gali veikti kaip klientų valdymo sistema, – teigė Ž. Kuprėnas. – Tai ypatingai aktualu toms įmonėms, kurios teikia kartinius ar mėnesinius abonementus: baseinams, sporto maniežams, teniso kortams ir pan.“
Šiauliuose prie bendros elektroninės sistemos prisijungė ir A. Sireikos krepšinio mokykla. Tai pirmoji privati įstaiga, kuri pradės naudoti šį apskaitos modelį. „UCS Baltic“ atstovo teigimu, tokių sistemų diegimas leis privačiam sektoriui konkuruoti su valstybinėmis įmonėmis, o didėjanti konkurencija prisidės prie mokslo kokybės gerinimo.
