„Mokslo pievos“ tyrėjai pristatys naujausius metų tyrimų rezultatus

Kaip Lietuvoje veikia virtualūs socio-politiniai tinklai, ką gyventojai mano apie krašto gynybą ir ar patys atskirtų priešo tanką, ar įmanoma išmokyti kompiuterį jausti ir atpažinti žmogaus emocijas balse, kuo išskirtinė Piterio Peno karta ir kaip iš tikrųjų balsuoja Seimo nariai? – tai tik kelios temos, kurias 2014 metais nagrinėjo eksperimentinės tyrimų laboratorijos „Mokslo pieva“ tyrėjų grupės. Visų tyrimų rezultatus ir įdomiausias įžvalgas jaunieji mokslininkai ketina pristatyti viešoje šių metų atradimų popietėje, vyksiančioje gruodžio 17-ąją Vilniuje.

„Gana seniai su kolegomis turėjome mintį sukurti atvirą idėjoms tyrimų ir mokymosi erdvę, kurioje tarpdisciplininės studentų grupės kartu su patyrusiais mokslininkais vykdytų aktualius, visuomenės susidomėjimą atspindinčius mokslinius tyrimus. Džiaugiamės, kad šiais metais pavyko suburti 12 tokių tyrėjų grupių, kurios ėmėsi nagrinėti labai unikalias ir įdomias temas“, – pasakoja Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius dr. Tomas Žalandauskas.

Projekto metu vyresniųjų kursų bakalauro ir magistro programų studentai mokėsi to, ko paprastai neišmokstama šimtus žmonių talpinančiose auditorijose. Ieškoti, nebijoti suklysti ir kurti jaunuosius mokslininkus skatino ne tik visuomet pasiruošę pagelbėti dėstytojai, bet ir kolegos iš kitų sričių. Tyrėjai dirbo su tikrais duomenimis, susidūrė su realiomis, o ne teorinėmis problemomis.

„Manau, kad tokie projektai labai aktualūs, jie galėtų būti geras pavyzdys universitetams, kaip reformuoti studijas, kad studentai išmoktų ne tik teorijos ar iliustracinių taikymų, bet pajustų, kaip galima daryti įdomius darbus tarpdisciplininėje komandoje. Žinoma, mums buvo žymiai paprasčiau – universitetus stipriai riboja įvairūs reglamentai, biurokratija ir studentai, kuriems neįdomu, tuo tarpu šiame projekte gali dalyvauti tik tokie žmonės, kurie nori nuveikti kažką įdomaus,” – teigia VDU profesorius Tomas Krilavičius.

Anot dr. Tomo Žalandausko, trečiadienį vyksiančiame renginyje trumpai bus aptarti visų tyrimų rezultatai, tačiau platesniam pristatymui nuspręsta pasirinkti dvi tarpusavyje susijusias ir šiandienos geopolitinei situacijai gana aktualias temas – gyventojų viešąją nuomonę apie krašto gynybą ir saugumą bei virtualų socio-politinių judėjimų tinklą Lietuvoje.

Profesorius T. Krilavičius, globojęs pastarąją temą tyrusią grupę, pasakoja, jog darbą sudarė daugybė skirtingų aspektų, tad skirtingų specialybių studentams teko susipažinti su kiekvienu iš jų, o taip pat – reikėjo mokytis bendradrabiauti bei dalytis turimomis žiniomis su kolegomis. „Duomenų surinkimas yra labiau informatikų veiklos laukas, tinklo formavimas ir socialinių tinklų analizės metodų taikymas – matematikų darbas, o rezultatų interpretacija – įprasta užduotis socialinių mokslų atstovams. Tačiau informatikams teko suvokti, kaip rinkti ir apdoroti duomenis, kad juos būtų galima interpretuoti, matematikai turėjo suprasti jų surinkimo procesą, kad galėtų teisingai suformuoti tinklą bei užduoti teisingus matematinius klausimus, o tuo tarpu socialinių mokslų atstovai turėjo išsiaiškinti, ką reiškia ir kaip buvo sukonstruotas tas tinklas, kad galėtų jį interpretuoti. Ir, žinoma, visi turėjo išmokti susikalbėti – tai užtruko ilgiausiai ir buvo sudėtingiausia. Bet smagu, jog buvo gautas įdomus ir aktualus rezultatas, o studentai išmoko dirbti komandoje ir pajuto įdomaus darbo skonį“, – įspūdžiais dalijasi prof. dr. T. Krilavičius.

Antrąjį tyrimą, kurį ketinama plačiau pristatyti vyksiančiame renginyje, kuravusi Socialinių inovacijų instituto direktorė Ingrida Gečienė džiaugėsi pasiektais rezultatais ir visuomenės susidomėjimu krašto saugumo tema: „Krašto apsaugos tyrimą sudarė dvi dalys. Su pirmają, viešosios nuomonės tyrimu, visuomenė jau turėjo galimybę susipažinti, tačiau ypač įdomių duomenų pateikia antroji, dar niekur nepristatyta tyrimo dalis, kurios rezultatai buvo surinkti iš kokybinių interviu su informantais. Džiaugiuosi, kad tyrimas neapsiribojo statistikos rinkimu, bet į klausimą, kaip Lietuvos gyventojai jaučiasi šių dienų geopolitinių įvykių akivaizdoje, buvo bandoma pažvelgti giliau – suprasti kokie socialiniai, ekonominiai ir vertybiniai veiksniai lemia žmonių nuomonę ir pasirinkimus dėl krašto gynybos. Rezultatai atskleidė tikrai labai įdomių dalykų apie mūsų visuomenę“, – pasakoja Ingrida Gečienė.

Renginio organizatoriai tikisi, kad „Mokslo pievos“ iniciatyva plėsis ir augs – taip suteikdama galimybę studentams geriau pažinti mokslo pasaulį bei pabandyti kurti tai, kas veikia kasdienybėje ir yra naudinga visuomenei.

„Mokslo pievos” tyrėjai šių metų tyrimus pristatys gruodžio 17-ąją, trečiadienį, viešbučio „Narutis“ Kolonų salėje (Pilies gatvė 24, Vilnius).