KTU Informatikos fakulteto dėstytojai perkėlė Kauno „Žalgirio“ areną į virtualią realybę

KTU mokslininkų dėka, krepšinio sirgaliai iš viso pasaulio nuo šiol gali vaikštinėti po Kauno „Žalgirio“ areną neatsitraukdami nuo kompiuterio ar išmaniojo telefono.

Naujovė Lietuvoje

„Virtualus stereoskopinis turas Kauno „Žalgirio“ arenoje“ – tokį projektą įgyvendino Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) dėstytojai Tomas Blažauskas ir Mikas Binkis.

Pasak KTU IF Programų inžinerijos katedros lektoriaus M. Binkio, iššūkį sukurti virtualią areną jie priėmė su dideliu užsidegimu.

„Tai buvo tikrai įdomus, netipinis projektas – tokius labai mėgstame – ir gerai Lietuvoje žinomas užsakovas. Tiesiog negalėjome atsisakyti! Be to, Tomas (red. T. Blažauskas) – didelis „Žalgirio“ krepšinio komandos fanas“, – apie kolegą pasakojo mokslininkas.

Anot minėtos katedros vedėjo T. Blažausko, šis projektas išsiskiria ir tuo, kad jis be pažintinės teikia ir praktinę naudą – o tai yra retas atvejis tarp tokių projektų.

„Tai naujovė Lietuvos rinkoje, kuomet renginio žiūrovas iš anksto gali pasirinkti labiausiai jam patinkančias vietas, rasti geriausią kainos ir kokybės t. y. vaizdo santykį“, – pasakojo M. Binkis. Svarbi šio projekto ypatybė – galimybė vienu metu žvalgytis po 2- 4 skirtingas panoramas ir jas lyginti tarpusavyje.

Plušo mėnesį

Su virtualia realybe dirbančių mokslininkų darbų sąrašuose – tai jau ne pirmasis projektas. Dar anksčiau abu mokslininkai yra sukūrę virtualią KTU Studentų miestelio virtualią realybę, į kurią pasivaikščioti ne kartą per įvairius mokslo festivalius kvietė visus norinčius. Jie taip pat glaudžiai bendradarbiauja su verslu – prisidėjo prie įvairių virtualių turų kūrimo privačiose bendrovėse ir įmonėse.

Kurdami „Žalgirio“ arenos projektą, KTU IF mokslininkai užtruko mėnesį. Šiandien virtualią Kauno „Žalgirio“ arenos aikštelę galima apžiūrėti iš įvairiausių arenos vietų, nes iš viso buvo padarytos 78 panoraminės nuotraukos. Apjungus visas nuotraukas, buvo atlikti programavimo darbai. „Teko sukurti ne tik patį turą, bet ir nematomąją dalį – turo valdymo sistemą, viską integruojantį karkasą“, – pasakojo M. Binkis ir T. Blažauskas.

Virtualų „Žalgirio“ arenos turą galima apžiūrėti daugybėje įrenginių, nes buvo naudojamos naujausios žiniatinklio technologijos. Tam tinka tiek įprasti, tiek planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai bei kai kurie išmanieji televizoriai.

M. Binkis akcentuoja „Android“ ir „iOS“ operacinių sistemų naudotojų galimybę peržiūrėti panoramas specialiai mobiliems įrenginiams skirtu apžvalginiu režimu, kai rodoma ta arenos vieta, į kurią pasuktas mobilus įrenginys.

Ateityje – krepšinis 3D formatu

„Ketiname sukurti atskirą programėlę išmaniajam televizoriui, kad apsižvalgyti būtų galima be jokių tarpinių įrenginių, o taip pat padaryti sprendimą „Oculus Rift“ virtualiosios realybės akiniams, kad naujausių kompiuterinių technologijų fanai galėtų betarpiškai atsidurti arenoje“, – pasakoja M. Binkis.

Abu dėstytojai šiuo metu aktyviai eksperimentuoja su stereoskopinėmis, dar kitaip vadinamomis 3D panoramomis, kurios suteikia galimybę peržiūrėti vaizdus su 3D akiniais ir virtualiosios realybės įrenginiais.

„Svarstome išmėginti ir stereoskopinių panoraminių video vaizdų kūrimą – įsivaizduokite krepšinio varžybas, kurias galite stebėti dairydamasis aplinkui, sekdamas tai, kas jums tuo momentu įdomu“, – apie savo planus pasakoja KTU IF mokslininkai.