Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikose pradedamas įgyvendinti projektas „Pažangios telemedicinos paslaugos“. Sukūrus ir įdiegus nuotolinės medicinos sistemą, visoje Lietuvoje esantys gydytojai, neišeidami iš savo kabineto, galės nuotoliniu būdu pasikonsultuoti su Santariškių klinikų specialistais ir suteikti aukštesnio – antrinio ir tretinio lygio paslaugas pacientams.
Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikose pradedamas įgyvendinti projektas „Pažangios telemedicinos paslaugos“. Sukūrus ir įdiegus nuotolinės medicinos sistemą, visoje Lietuvoje esantys gydytojai, neišeidami iš savo kabineto, galės nuotoliniu būdu pasikonsultuoti su Santariškių klinikų specialistais ir suteikti aukštesnio – antrinio ir tretinio lygio paslaugas pacientams.
„Įgyvendindami projektą sukursime telemedicinos informacinę sistemą, kuri leis Santariškių klinikoms priimti kitų medicinos įstaigų siunčiamus vaizdus, tekstus ir kitą informaciją. Matydami šiuos duomenis, Santariškių klinikų specialistai galės patarti Vilniaus krašto medicinos klasterio kolegoms ir kitoms Lietuvos gydymo įstaigoms. Nuotolinės konsultacijos sutaupys specialistų laiko, leis lengviau ir greičiau diagnozuoti ligas, o ir pacientui nereikės važiuoti iš savo miestelio į Santariškių klinikas vien dėl konsultacijos. Be abejo, bus ir tokių atvejų, kuomet pacientas turės atvykti į Santariškių klinikas arba mūsų specialistams teks važiuoti į kurią nors gydymo įstaigą, tačiau labai tikimės, jog tokių poreikių vis mažės“, – sakė VUL Santariškių klinikų vadovas prof. Kęstutis Strupas.
Lietuvos sveikatos statistika nedžiugina – didelis mirtingumas, nuolat gausėja sergančiųjų lėtinėmis, onkologinėmis ligomis, daugėja gyvenimo būdo ir amžiaus sukeltų sveikatos problemų. Kita vertus, Lietuvos gyventojai vis dažniau lankosi pas gydytojus ir ieško pagalbos. Deja, ne visi sulaukia kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų – kai kuriose vietovėse trūksta kompetentingų specialistų, o važiuoti konsultuotis į didžiuosius miestus išgali ne visi, be to, šitaip ligos diagnozė užtrunka.
„Nuotolinės medicinos paslaugos garantuotų, kad pacientas, nesvarbu kokioje atokioje vietovėje begyventų, gaus kvalifikuotą pagalbą neišeidamas iš gydytojo kabineto. Pagerės teikiamų medicininių paslaugų kokybė, padidės sveikatos priežiūros sistemos našumas, bus optimizuoti medicininių paslaugų teikimo kaštai, efektyviai išnaudojami ištekliai“, – projekto privalumus vardijo VUL Santariškių klinikų Informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Kizlaitis.
Kol nėra galimybės perduoti rezultatų nuotoliniu būdu, labiausiai kenčia pacientai – popieriuje pateikiama informacija yra neišsami, dažnai tyrimus reikia kartoti. Telemedicinos paslaugos garantuotų, kad pacientui nereikės kelis kartus kreiptis į keletą skirtingų specialistų, sumažės regioninė atskirtis, o ligų simptomai bus diagnozuojami anksčiau nei įprastų ar skubių konsultacijų atveju, taigi, gydymo žmogus sulauks dar neatsiradus rimtoms komplikacijoms.
Telemedicinos projekto vadovo Mindaugo Butkaus teigimu, nuotolinis stebėjimas gali pagerinti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir sutrumpinti gydymo ligoninėje laiką, laukiančiųjų sąrašus. Kartu sumažėtų ir mirtingumas nuo lėtinių ligų. Dėl galimybės specialistams elektroninėje erdvėje keistis informacija, duomenimis ir patirtimi, konsultacijos taps profesionalesnėmis ir išsamesnėmis, didės gydytojų kompetencija.
„Paslaugų perkėlimui į elektroninę erdvę yra susidariusi palanki socialinė ir technologinė situacija – gyventojai palankiai žiūri į paslaugas teikiamas internetu, yra tam technologiškai pasirengę, o ateities tendencijos rodo, kad vis daugiau gyventojų ir verslo subjektų teigiamai vertins įstaigas, teikiančias paslaugas elektroniniu būdu. Ne veltui telemedicina yra ir strateginė Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos sritis“, – teigė M. Butkus.
Pasaulyje telemedicina jau sėkmingai taikoma ne vieną dešimtmetį, ypač pažengusios šioje srityje yra Skandinavijos ir Šiaurės Amerikos šalys, kuriose telemedicinos efektyvumą lemia dideli nuotoliai iki specializuotų sveikatos priežiūros centrų. Dažniausiai telemedicina taikoma radiologijoje ir oftalmologijos srityje, tačiau nuotolinės medicinos paslaugos sparčiai plinta ir kardiologijoje, dermatologijoje, patologijoje, psichiatrijoje, gastroenterologijoje, pediatrijoje, neurologijoje ir kitose srityse.
Įgyvendinus projektą bus galimybė teikti ne tik projekto metu numatytas sveikatos priežiūros paslaugas kardiologijos, oftalmologijos ir dermatologijos srityse, bet ir kitas, ateityje numatomas paslaugas. Šiuo metu Santariškių klinikose jau yra įregistruota informacinė sistema. Tai pirmasis telemedicinos projektas, kurį siekiama įgyvendinti nacionaliniu mastu ir tokiu būdu padėti žymiai sutaupyti laiką, transportavimo išlaidas ir ne tik, gaunant sveikatos priežiūros paslaugas. Projekto biudžetas – 5 mln. 703 tūkst. 575,50 litų. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
