Vilniuje „Saulėtekio“ slėnyje steigiamas didžiausias iki šiol mokslinių tyrimų centras – Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras. Apie 200 mln. Lt. ES struktūrinių fondų ir biudžeto lėšų bus investuota į tas sritis, kuriose mūsų mokslininkai jau yra pelnę tarptautinį pripažinimą. Tai – puslaidininkių fizika, lazerinės, nano ir kitos aukštosios technologijos.
Projektą vykdys Vilniaus universitetas su partneriais: Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Fizinių ir technologinių mokslų centru, kurį sudarys besijungiantys Fizikos, Chemijos ir Puslaidininkių fizikos institutai.
Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro steigimą šiandien savo parašais patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris ir VU rektorius akademikas Benediktas Juodka.
Laboratorijose – mokslo elitas
„Įkūrę šį centrą galėsime dar labiau sustiprinti Lietuvos mokslininkų įdirbį, – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Investuodami didelius pinigus, manau, priėmėme, efektyviausią sprendimą ekonominiu ir moksliniu požiūriu. Naujausiomis technologijomis aprūpintos laboratorijos suteiks galimybę vykdyti itin perspektyvius taikomuosius tyrimus.“
„Wikipedia“ nuotr. |
---|
Ministro nuomone, ypač svarbu, kad studentams sudaromos puikios sąlygos tapti tyrėjais ir naujų inovatyvių įmonių steigėjais. „Tikiuosi, kad mūsų mokslo ir verslo bendruomenės visapusiškai naudingai pasinaudos šia investicija, ir po kelerių metų visi galės džiaugtis įspūdingais rezultatais“, – sakė ministras G. Steponavičius.
Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka pabrėžė, kad šiame centre dirbs mokslininkų elitas, kurių pasiekimais Lietuva gali didžiuotis. „Viskas prasideda nuo idėjos, kuriai įgyvendinti reikia koncentruoti materialinius ir žmogiškuosius resursus“, – sakė universiteto vadovas.
Augins atomus, gamins ypatingas medžiagas
Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre bus įkurti šeši mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centrai. Tarp jų – lazerinių optinių komponentų, lazerinių medžiagų apdirbimo technologijų, koherentinių šviesos šaltinių, medžiagotyros ir nano inžinerijos, mikro ir nano technologijų bei optoelektronikos MTEP. Juose veiks 24 atviros prieigos laboratorijos, aprūpintos nauja įranga. Naujame centre bus įrengtas ir galingiausias Vilniuje super kompiuteris – ypatingai naši sistema, gebanti vykdyti sudėtingiausius skaičiavimo uždavinius, modeliuoti mokslinius eksperimentus.
„Saulėtekio“ slėnyje steigiamame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre bus įrengtos pirmosios Lietuvoje švarios zonos patalpos. Šiose ypatingo sterilumo laboratorijose mokslininkai sluoksniais augins atomus bei gamins tokias puslaidininkines medžiagas, kurioms iki šiol pagaminti nebuvo sąlygų.
Naujajame Centre daug dėmesio bus skiriama alternatyviosios energetikos projektų vystymui, mokslininkai taip pat ieškos galimybių, kaip efektyviau gaminti bei panaudoti saulės elementus.
Dar viena Centro mokslo kryptis – saugumo sistemos. „Po teroristinių įvykių pasaulyje ieškoma patikimų būdų, kaip patikrinimo vietose atpažinti paslėptus daiktus. Didžiausias iššūkis – identifikuoti plastikinius ar iš kitų ne metalinių medžiagų pagamintus daiktus nepažeidžiant žmogaus teisių. Bandysime atsakyti į šį klausimą ir savo sprendimais konkuruoti pasaulinėje rinkoje“, – pažymėjo Vilniaus universiteto Strateginės plėtros reikalų prorektorius profesorius Juozas Rimantas Lazutka.
Didžiausias mokslo investicijų projektas
Investicijos į Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą sieks 200,3 mln. Lt – 170 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų ir apie 30 mln. Lt. biudžeto lėšų. Didžiausią investicijų dalį sudarys naujos mokslinės įrangos pirkimas – 100 mln. Lt. Apie 87 mln. Lt bus skiriama pastato statybai bei infrastruktūros vystymui. Likusi suma – projekto parengimui, techninei priežiūrai, administravimui ir kitoms reikmėms. Projektą įgyvendinti numatoma per 4 metus.
Šiuo metu jau yra pasirašyti 9 projektų sutartys iš 14 projektų, kurios numatoma įgyvendinti „Saulėtekio“, „Santaros“, „Nemuno“, „Santakos“ ir „Jūriniame“ mokslo, studijų ir verslo slėniuose. Jiems skirta per 600 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų.
Slėnių plėtrai numatyta apie 1 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų. Kitą tiek lėšų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimui slėniuose skirs Ūkio ministerija.