Lietuvos mokslo taryba drauge su partneriais baigia įgyvendinti unikalų podoktorantūrinių stažuočių projektą, kurio metu šešiolikoje Lietuvos mokslo bei studijų institucijų vienerių metų stažuotės laikotarpiui buvo įdarbinti penkiasdešimt aštuoni jaunieji mokslininkai.
Lietuvos mokslo taryba drauge su partneriais baigia įgyvendinti unikalų podoktorantūrinių stažuočių projektą, kurio metu šešiolikoje Lietuvos mokslo bei studijų institucijų vienerių metų stažuotės laikotarpiui buvo įdarbinti penkiasdešimt aštuoni jaunieji mokslininkai. Projektas išskirtinis ir tuo, kad buvo stažuotėms pritraukti ne vien Lietuvos jauni daktarai, bet ir užsieniečiai.
Stažuotės vyko Kauno technologijos, Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos bei Lietuvos žemės ūkio universitetuose, Lietuvos kūno kultūros akademijoje, Lietuvos energetikos, KTU Fizikinės elektronikos, Puslaidininkių fizikos, Biotechnologijos, Biochemijos, Chemijos, Fizikos, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės bei VU Ekologijos institutuose.
„Projekto tikslas buvo sukurti ir įgyvendinti podoktorantūrinių stažuočių sistemą, kuri įtrauktų į mokslinę veiklą universitetinių studijų trečiosios pakopos absolventus ir sudarytų jiems sąlygas pradėti savarankiškus mokslinius tyrimus. Taip pat siekta aktyviau skatinti mokslininkų mobilumą, tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą“, – pasakoja Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus.
Jo teigimu, podoktorantūrinių stažuočių sistemos sukūrimas – labai svarbus žingsnis tobulinant Lietuvos mokslo ir studijų sistemą. „Podoktorantūrinės stažuotės yra įprasta pasaulinė jaunų mokslininkų karjeros praktika, kurios Lietuvoje iki šiol nebuvo. Be abejonės, kaip projekto iniciatoriai tikimės, kad stažuočių metu užsimezgę jaunųjų mokslininkų ir juos priėmusių Lietuvos mokslo institucijų ryšiai nenutrūks ir pasibaigus šiam projektui, o podoktorantūrinės stažuotės taps natūralia Lietuvos mokslo sistemos dalimi“, – tvirtina Lietuvos mokslo tarybos vadovas.
Projektas „Gamtos mokslų podoktorantūrinių stažuočių sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ buvo skirtas tik gamtos mokslų tyrėjams, įgijusiems daktaro laipsnį ne anksčiau nei 3 metai iki stažuotės pradžios. Projekto iniciatoriai pastebi, kad šis bandomasis projektas parodė, jog vienerių metų laikotarpio stažuotės yra per trumpos. Užsienio šalyse podoktorantūros stažuotė paprastai trunka 2–5 metus.
„Vis tik stažuotojai džiaugėsi, kad tai buvo puiki proga daugiau laiko skirti mokslinei veiklai ir gauti už ją atlygį. Dažnai po disertacijos apgynimo jauni mokslininkai susiduria su tuo, kad siekiant gauti konkurencingą atlyginimą tenka daugybę laiko skirti pedagoginei veiklai, o kiti tiesiog pasirenka su moksline veikla nesusijusias, labiau finansiškai atsiperkančias sritis. Kai kurie iš stažuotojų pripažino, kad jei ne šis projektas, jie jau būtų išvykę į užsienio institucijas“, – pasakoja projekto vadovė dr. Brigita Serafinavičiūtė.
Projektas taip pat parodė, kad Lietuva yra patraukli mokslininkams iš Rytų Europos šalių: Kauno technologijos institute stažavosi aštuoneri jauni mokslininkai iš Bulgarijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano bei Kaliningrado srities, o KTU Fizikinės elektronikos institute – mokslininkas iš Baltarusijos.
Atsižvelgdama į šio projekto metu gautą patirtį, Lietuvos mokslo taryba šį rudenį ketina pradėti naują podoktorantūrinių stažuočių projektą, kuris taip pat bus finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Vykdant projektą galės įsitraukti visos mokslinius tyrimus vykdančios įstaigos bei institucijos, o stažuotės apims visas mokslų sritis (humanitariniai, socialiniai, biomedicinos, fiziniai, technologijos mokslai). Numatomas stažuočių laikotarpis – iki 2 metų. Stažuotis jaunieji mokslininkai galės tik tose institucijose, kuriose nebuvo parengta jų daktaro disertacija.
„Neabejojame, kad ši programa drauge su kitomis šalyje vykdomomis podoktorantūrinėmis stažuotėmis leis atjauninti šalies mokslinį potencialą, užtikrinant nuolatinį žinių atsinaujinimo lygį. Tikimės, jog projektas, kurį ketiname įgyvendinti, ne tik sudarys galimybes jauniems mokslininkams rengtis savarankiškam tiriamajam darbui, kelti savo mokslinę, pedagoginę ir akademinės vadybos kvalifikaciją, bet ir leis pritraukti jaunuosius mokslininkus į Lietuvos mokslo centrus podoktorantūrinėms stažuotėms iš kitų šalių“, – įsitikinęs Lietuvos mokslo tarybos vadovas E. Butkus.
Apie projektą:
Projektas „Gamtos mokslų podoktorantūrinių stažuočių sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ pradėtas įgyvendinti 2006-aisiais metais. Tai pirmasis tokios apimties (4 572 567 Lt vertės) podoktorantūrinių stažuočių projektas Lietuvoje, kurio metu išanalizuota pažangiausia užsienio šalių patirtis ir, adaptavus ją Lietuvos sąlygomis, parengtas bei mokslo ir studijų institucijose įdiegtas gamtos mokslų srities podoktorantūrinių stažuočių sistemos modelis.
Projektas „Gamtos mokslų podoktorantūrinių stažuočių (post doc‘ų) sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“ finansuotas pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.
