Programoje pristatomos veiklos gairės valstybės politikai, mokslo ir studijų institucijoms bei verslui, kaip sustabdyti protų nutekėjimą, pritraukti užsienio ir išvykusius Lietuvos tyrėjus į Lietuvą ir panaudoti išvykusių tyrėjų patirtį, siekiant kokybinio proveržio Lietuvos mokslo ir tyrimų erdvėje.
Užsienio lietuvių rėmimo centro (ULRC) užsakymu, įgyvendinant projektą „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ parengta „Protų sugrąžinimo programa“.
Programoje pristatomos veiklos gairės valstybės politikai, mokslo ir studijų institucijoms bei verslui, kaip sustabdyti protų nutekėjimą, pritraukti užsienio ir išvykusius Lietuvos tyrėjus į Lietuvą ir panaudoti išvykusių tyrėjų patirtį, siekiant kokybinio proveržio Lietuvos mokslo ir tyrimų erdvėje.
Pasak ULRC direktoriaus dr. Tomo Žalandausko, norint įgyvendinti šią programą, reikalingas politinis apsisprendimas imtis esminių mokslo aplinką gerinančių priemonių ir ryžtingi visų mokslo politikos dalyvių veiksmai.
„Tikime, kad nuosekliai įgyvendinus programos priemones, Lietuva iš protų „donorės“ taptų protų „magnetu“ ar bent jau pajėgtų lygiavertiškai konkuruoti su kitomis šalimis protų cirkuliacijos srautuose. Ši užduotis Lietuvai – nelengva, tačiau gyvybiškai svarbi“, – sako projekto vadovas dr. Tomas Žalandauskas.
Protų sugrąžinimo programa: svarbiausi siekiai ir uždaviniai
„Protų sugrąžinimo programos“ rengėjai siūlo artimiausiu strateginiu tikslu išsikelti į užsienį dirbti ir gyvenanti išvykusių Lietuvos mokslininkų grąžinimą, kuris ne tik leistų padidinti mokslininkų ir tyrėjų skaičių Lietuvoje, bet ir sudarytų prielaidas teigiamiems mokslo ir tyrimų aplinkos pokyčiams, išplėstų tarptautinio bendradarbiavimo kanalus.
Vėlesniu laikotarpiu protų pritraukimo priemonės turėtų būti orientuotos į protų pritraukimą, o ne sugrąžinimą. Siūlymų rengėjų manymu, ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva turėtų siekti tapti tarptautiniu mastu patrauklia vieta mokslininkams dirbti ir gyventi.
Nors mažos šalies ištekliai neleidžia tapti globaliu centru, gebančiu pritraukti įvairių sričių mokslininkus, į šį globalaus centro scenarijų galima orientuotis keliose (2–3) prioritetinėse srityse. Kitose srityse ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva galėtų orientuotis į kontaktais bei bendradarbiavimo tinklais paremtą modelį.
Proto sugrąžinimo programoje siūloma orientuotis į penkis pagrindinius uždavinius: didinti Lietuvos patrauklumą mokslininkams ir tyrėjams, gerinant mokslo ir tyrimų aplinką, palengvinant atvykstančių ir sugrįžtančių mokslininkų įsikūrimą ir (re)integraciją; sukurti specifines paskatas sugrįžti ar atvykti gyventi ir dirbti į Lietuvą tikslinėms grupėms: perspektyviems jauniems mokslininkams ir lyderiaujantiems mokslininkams prioritetinėse mokslo srityse; skatinti išvykusių mokslininkų bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijomis; užtikrinti informacijos apie Lietuvos mokslo ir tyrimų aplinką bei taikomas protų susigrąžinimo ir pritraukimo priemones sklaidą; vykdyti nuolatinę mokslininkų migracijos srautų iš ir į Lietuvą stebėseną, protų poreikio vertinimą ir planavimą.
Pasak siūlymų rengėjų, šių tikslų įgyvendinimas neatsiejamas nuo Aukštojo mokslo institucijų ir mokslo institutų valdymo reformos, mokslinių projektų vadovų finansinio savarankiškumo užtikrinimo, paramos schemos perspektyviems jauniems mokslininkams tyrimo grupės steigimui sukūrimo, galimybių gauti paramą dalyvavimui tarptautinėse konferencijose didinimo.
Apžvelgiant efektyvias priemones, siūloma didinti užsienyje gyvenančių ir dirbančių Lietuvos mokslininkų įtraukimą į ekspertinį mokslinių projektų vertinimą, stiprinti bei kurti užsienio lietuvių mokslininkų tinklus, formuoti Lietuvos, kaip palankios vietos mokslininkams gyventi ir dirbti, įvaizdį.
„Norėdami pritraukti pasaulinio masto lyderiaujančius mokslininkus, turėtume sudaryti prielaidas konkurso būdu skirti nedidelį skaičių stambių subsidijų mokslo institucijoms, sugebančioms pritraukti pasauliniu mastu lyderiaujančius mokslininkus, turinčioms pakankamą mokslinę bazę ir užtikrinančioms mokslinės grupės finansinį savarankiškumą“, – įsitikinęs dr. Tomas Žalandauskas. Pasak Tomo Žalandausko, labai svarbi ir parama išvykusių mokslininkų bendruomenėms užsienyje. Ji vertinama kaip viena iš svarbiausių mokslininkų susigrąžinimo priemonių, leidžiančių išlaikyti ryšius su kilmės šalimi ir skatinančių mokslinį bendradarbiavimą.
„Tokie tinklai yra kitų šalių išbandytas ilgalaikis būdas užsitikrinti, kad išvykę mokslininkai prisidės prie kilmės šalies mokslo plėtros. Į užsienį išvykusių mokslininkų bendruomenių narių iniciatyva neretai yra kuriami tarptautiniai tyrimų projektai, studijų vizitai, užmezgami ryšiai su užsienio įstaigomis ir pan. Šios bendruomenės taip pat prisideda prie kilmės šalies palankaus įvaizdžio formavimo, savo pasiūlymais gali reikšmingai prisidėti prie tėvynės mokslo ir tyrimų reformų ir plėtros“, – pasakoja T.Žalandauskas.
Taip pat siūloma sukurti užsienyje studijuojančių ir dirbančių Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų bazę, nuosekliai rinkti ir analizuoti duomenis apie išvykstančius iš Lietuvos ir atvykstančius į Lietuvą iš užsienio mokslininkus.
Projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ finansuojamas pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.
Daugiau informacijos apie projektą, vykusius tyrėjų vizitus į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas bei parengtą programą visi besidomintys gali rasti interneto svetainėje www.sugrizimai.lt.
