Klaipėdos universiteto (KU) Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto (JTGMF) komanda išrado principą, kaip galima kraunant konteinerius ir panaudojant jų didžiulį svorį – specialiose talpose sukaupti suspausto oro energiją ir ją panaudoti transporto priemonėms, atliekant kėlimo ar kitokius darbus. 
Klaipėdoje yra didelių jūrų krovos kompanijų, pasaulio uostuose jų – tūkstančiai. Kiekvienoje šių kompanijų – šimtai tūkstančių konteinerių, kiekvieno iš jų svoris gali siekti apie 30 tonų. Klaipėdos universiteto (KU) Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto (JTGMF) komanda išrado principą, kaip galima kraunant konteinerius ir panaudojant jų didžiulį svorį – specialiose talpose sukaupti suspausto oro energiją ir ją panaudoti transporto priemonėms, atliekant kėlimo ar kitokius darbus. Šiam moksliniam išradimui „Pneumomechaninis įrenginys, kuris krovinio smūgio kinetinę energiją paverčia suslėgto oro potencine energija“ šiemet suteiktas Europos Sąjungos (ES) patentas.
Prof. dr. Rimantas Didžiokas, prof. dr. Arūnas Andziulis, prof. dr. Jolanta Janutėnienė, doc. dr. Mindaugas Kurmis, Žydrūnas Lukošius
Užpatentuotas tvarios energetikos principas yra didelio, 4 metus (2018-2022 m.) vykdyto, mokslinio projekto „Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas“ dalis. Patento idėjos autoriai: vadovas prof. dr. Arūnas Andziulis, KU JTGMF prof. dr. Rimantas Didžiokas, prof. dr. Jolanta Janutėnienė, doc. dr. Mindaugas Kurmis ir mokslininkas Žydrūnas Lukošius. Projektą iš viso įgyvendino 13 mokslininkų ir tyrėjų, o jo veiklose dalyvavę studentai įgijo išskirtinės patirties.
„Projekto įgyvendinimo metu Klaipėdos uosto kompanijoje AB „Klaipėdos Smeltė“ buvo atlikti realaus konteinerių krovos proceso matavimai: išmatuoti judančių konteinerių greičiai, pagreičiai ir kt. Matavimų rezultatų pagrindu kilo idėja, kad krovinio nuleidimo ant transporto priemonės metu susidarančią smūgio energiją, būtų galima konvertuoti į suspausto oro energiją. Mokslinėse diskusijose sugalvotas pneumatinės sistemos principas, kaip suspausti ir sukaupti orą tam tikrose talpose, o vėliau jį panaudoti“, – pasakoja prof. dr. J. Janutėnienė.
Mokslinį projektą vykdžiusi KU komanda pateikė paraišką Europos patentų biurui 2021 m. pabaigoje, vertinimas vyko beveik 2 metus, o sertifikatas gautas šių metų pavasarį. Paraišką įvertinę biuro ekspertai pateikė išvadas, kad mokslinė idėja yra autentiška.
Išskirtinė vertė ir platus panaudojimas
„Klaipėdos universiteto komandos moksliniai tyrimai ir išskirtinis, pasaulyje dar niekur nepritaikytas, tvarią energetiką puoselėjantis ir skatinantis principas yra vertingas ne tik mūsų akademinei bendruomenei, bet visai Lietuvai ir net viso pasaulio jūrų krovos kompanijoms. Nusipelniusių akademikų ir praktikų mokslinės idėjos turi pasiekti rinką, nes tai prisidėtų prie žaliosios ekonomikos tikslų įgyvendinimo“, – komandos nuopelnus vertina KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Profesorius dr. Rimantas Didžiokas sako, kad užpatentuotas principas išgauti ir kaupti suspausto oro energiją, itin aktualus dviejų sričių kompanijoms.
„Šį mokslinį išradimą galėtų panaudoti krovos kompanijos, kurios perkrauna būtent konteinerius. Tokių mes turime ir Klaipėdoje. Kitas svarbus aspektas, siekiant pasinaudoti užpatentuotu principu – vežimėliai, kuriais transportuojami konteineriai. Jie turi būti kiek perdaryti ir pritaikyti. Atsižvelgiant į tai, kiti potencialūs patento naudotojai galėtų būti tų vežimėlių gamintojai. Mes pasiūlysime savo mokslines idėjas išvardytų sričių įmonėms, o jie įsivertins, ar verta investuoti ir kurti tokią transporto priemonę“, – sako prof. dr. R. Didžiokas.
Anot mokslinio išradimo autorių, sukaupta suspausto oro energija gali būti panaudojama labai įvairiems tikslams, pavyzdžiui, transporto priemonėms, kurios naudoja suspaustą orą, ar tų pačių transporto priemonių stabdžių sistemose, kažką norint pakelti, ar atliekant kitus darbus.
„Šis mokslininkų išradimo pripažinimas Europos patentų biure dar kartą patvirtina KU mokslinį potencialą technologijos mokslų srityje bei atliekamų tyrimų aktualumą. Išradimas, pritaikytas jūrų krovinių, ir ne tik, kompanijose, užtikrins tvarų energijos kaupimą ir naudojimą, gali prisidėti prie 2024 metais patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) tikslų įgyvendinimo, Europos sąjungos nulinės CO2 emisijos iki 2050 siekio. Tikiu, kad šis išradimas ženkliai prisidės prie KU kuriamo tarpdalykinio Pakrančių tvaraus vystymosi ekscelencijos centro, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių yra sukurti sprendimus jūrų transporto dekarbonizacijos ir energetinio efektyvumo didinimui, veiklų“, – teigia KU mokslo ir inovacijų prorektorė doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė.
Kiti mokslinio projekto pasiekimai
Mokslinio projekto „Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas“ vadovas prof. dr. Arūnas Andziulis sako, kad užpatentuotas principas suspausto oro energijai išgauti ir kaupti – tik vienas iš projekto pasiekimų. Jo metu parašyta daugybė reikšmingų mokslinių publikacijų, kurios cituojamos visame pasaulyje.
„Parašėme apie 10 mokslinių straipsnių, atlikome daug tyrimų. Šias mokslines publikacijas cituoja įvairiuose pripažintuose moksliniuose leidiniuose visame pasaulyje. Iš Lietuvos mokslo tarybos (LMT) gauname duomenis, kad vienas iš parašytų straipsnių „Deep reinforcement learning based optimization of automated guided vehicle time and energy consumption in a container terminal“ išspausdintas žurnale „Alexandria engineering journal“ ir 2023 metais buvo tarp 10-ies dažniausiai cituojamų pasaulyje“, – pasiekimais džiaugiasi projekto vadovas prof. dr. A. Andziulis.
Moksliniam išradimui „Pneumomechaninis įrenginys, kuris krovinio smūgio kinetinę energiją paverčia suslėgto oro potencine energija“ suteiktas ES patentas užtikrina išradimo apsaugą 20 metų net 17–oje ES šalių. Pasak išradimo autorių, tai itin svarbu siekiant išradimą pritaikyti rinkoje – intelektinės nuosavybės apsauga mokslinei idėjai suteikia išskirtinumo, taip lengviau pritraukti investicijas.
