Metų pradžioje Vilniuje duris atvėrė verslo centras „Artery“, išsiskiriantis ne tik neeiline išvaizda, bet ir statybų bei įrengimo metu pritaikytais rinkoje analogų neturinčiais inžineriniais sprendimais. Vienas jų – ant stogo įrengtos naujos kartos saulės jėgainės, darniai susiliejančios su pastato stogu.
Ne mažiau įdomu ir tai, kad verslo centre elektros energiją leidžia gaminti ir speciali liftų technologija – įdiegta išmani sistema, užtikrinanti, jog besileidžiantys liftai generuotų apie 50 proc. energijos, reikalingos jų funkcionavimui. Liftų sistema sukurta taip, kad net piko valandomis lifto laukimo laikas neprailgtų – liftų greitis siekia 3 m/s, tad „Artery“ darbuotojams ir lankytojams jo laukti reikia ne ilgiau kaip 30 sekundžų.
„Artery“ projektui sukurta unikali KGC elementinė fasadų sistema, pritaikyta individualiai šiam projektui. Ji buvo testuota Vokietijos „IFT Rosenheim“ centre, kur atlaikė net 1200 Pa vėjo spaudimą, viršydama tarptautinius standartus. Ši sistema užtikrina pastato sandarumą, energijos taupymą ir tvarumą.
„KG Constructions“ atsakomybėje buvo 15 771 m² elementinio, struktūrinio fasado su perdangos zonomis ir 4 016 m² surenkamo fasado, įskaitant 2 091m² stiklinį stogą. Didžiausi fasado elementai – kampiniai „veidrodžiai“, kurių svoris siekė net 2 tonas ir 7 metrų aukštį.
Fasade nėra matomo aliuminio – viską sudaro stiklas su 20 mm silikoninėmis tarpinėmis. Net varčios sukurtos be matomų aliuminio detalių, kas yra unikalus pasiekimas. Stiklo paketai padengti „Diamond66“ danga, suteikiančia subtilų atspindžio efektą ir užtikrinančia architektūrinį vientisumą.
Tačiau tai – dar ne viskas. Modernioje požeminėje verslo centro automobilių stovėjimo aikštelėje yra įrengtas vienas didžiausių Lietuvoje elektromobilių bei elektrinių paspirtukų įkrovimo kompleksų. Be to, architektūriniai pastato sprendimai leidžia ne tik grožėtis miesto vaizdais 360 laipsnių kampu, bet ir užtikrina reikiamą natūralios saulės šviesos kiekį.
Visi šie ir kiti neeiliniai verslo centro kūrybos bruožai nebūtų įgyvendinti be specialios prie jo dirbusios komandos indėlio – pasaulyje gerai žinomo architekto Daniel Libeskind bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) alumnų, šiuo metu dirbančių bendrovėje „KG Constructions Group“: BIM skyriaus vadovo Juliaus Zykaus, BIM inžinierių Igno Eičo ir Tado Macijausko, dizaino komandos lyderės Anos Vasiljevos, inžinierių–konstruktorių Dovydo Rimkaus ir Juliaus Baumilos bei BIM inžinierės Anos Iznovos.
Komandos nariai dalijasi savo įžvalgomis, įgyta patirtimi bei iššūkiais, su kuriais teko susidurti, projektuojant ir statant verslo centrą „Artery“.
Trumpai prisistatykite – Jūsų darbo specifika, pagrindinės atsakomybės.
J. Zykus: Dirbdamas prie „Artery“ projekto, buvau paskirtas projektavimo komandos vadovu, nes jis buvo itin sudėtingos formos, o įgyvendinimui skirtas laikas – ribotas.
Pagrindinės mano atsakomybės buvo projektuoti sudėtingiausias vietas, kampus, parapetus bei jungtis tarp skirtingų sistemų, susiderinti sprendinius su architektu, užsakovu. Taip pat – planuoti komandos darbus taip, kad viskas vyktų sklandžiai ir, svarbiausia, laiku. Projektuotojų komandą vienu metu sudarė net 15 inžinierių, tad iššūkių tikrai buvo.
I. Eičas: Kadangi esu inžinierius–konstruktorius, prižiūriu, kad su gamyba susiję procesai – fasado elementų ruošimas gamybai, elementų surinkimo ir montavimo brėžinių kūrimas – vyktų sklandžiai.
T. Macijauskas: Dažniausiai ruošiau 3D modelius, kuriais naudojosi pastato užsakovai, architektai, projektą įgyvendinančios kompanijos, kiti suinteresuoti asmenys bei mūsų bendrovėje dirbantys inžinieriai, kurdami gamybinius brėžinius ir taip įgyvendindami fasadų projektus.
A. Vasiljeva: Esu atsakinga už sklandų konstruktorių darbą projekto metu: suteikiu jiems visą informaciją, reikalingą projektavimui ir gamybai, prižiūriu, kad darbas vyktų pagal suderintus terminus ir, svarbiausia, būtų atliktas kokybiškai.
Bendrauju ir su visais prie projekto dirbančiais – nuo užsakovų iki gamybos darbuotojų.
D. Rimkus: Mano darbo specifika susideda iš darbo prie projekto brėžinių – tai medžiagų optimizavimas, gamybinių brėžinių ruošimas, brėžinių ruošimas mūsų surinkėjams, dirbantiems ceche bei montavimo brėžinių ruošimas montuotojams, dirbantiems objekte.
J. Baumila: Daugiausiai dirbu su fasadiniais elementais. Ruošiu jų surinkimo, montavimo brėžinius bei elementų detalių gamybinius brėžinius.
Taip pat tenka dirbti su surenkamu fasadu, langų, durų sistemomis.
A. Iznova: Pagrindinis mano darbas – sukurti informacinį modelį, tačiau dirbu ir prie skirtingų elemento etapų projektavimo, t. y. paruošimo elemento apdirbimui, surinkimui ir montavimui.
Kaip prisidėjote prie verslo centro ARTERY atsiradimo?
J. Zykus: Prisidėjau derindamas mazgus, privedimus, parapetus bei kitas sudėtingiausias pastato vietas.
I. Eičas: Prie „Artery“ įgyvendinimo prisijungiau nuo pat pradžių, tai leido itin gerai įsigilinti į projektą ir prisidėti prie didelės dalies fasado elementų paruošimo: nuo popieriaus lapo iki dabar matomo vaizdo.
T. Macijauskas: Prisidėjau projektuodamas sudėtingesnes pastato vietas, tokias kaip kampinių fasadų elementai. Taip pat, ruošiant šių elementų gamybinius surinkimo brėžinius.
A. Vasiljeva: Įgyvendinant projektą, buvau antroji komandos vadovė. Mūsų komanda aprengė gelžbetonio griaučius gražiais, blizgančiais fasadais. Stiklinis atriumas tarp bokštų – taip pat mūsų komandos nuopelnas.
D. Rimkus: Daugiausiai prisidėjau prie darbo projekto, gamybinių ir montažinių brėžinių ruošimo, medžiagų užsakymų.
J. Baumila: Daugiausiai dirbau prie fasadinių elementų – ruošiau elementų ir jų detalių brėžinius gamybai, vėliau dirbau su jų montavimo brėžiniais.
Dalį laiko teko pasirūpinti durų sistema, sandarinimais.
A. Iznova: Prie šio projekto įgyvendinimo prisijungiau tuomet, kai pagrindinės pastato dalys jau buvo suprojektuotos ir prasidėjo detalesni projektavimo, gamybos darbai.
„Artery“ projekto metu prisidėjau prie fasado elementinių kampų projektavimo, jų apdirbimo, surinkimo ir montavimo brėžinių. Taip pat – parapetų apdailų projektavimo ir montavimo, atriumo tilto apdailų projektavimo, montavimo ir kitų darbų, susijusių su atriumu.
Kas šiame projekte buvo įdomiausia?
J. Zykus: Šiame projekte įdomiausia buvo sudėtinga pastato geometrija – nors sienos ir yra pasvirusios, viduje profiliai horizontalūs. Projektuojant, tai sukuria nemažai papildomų iššūkių.
I. Eičas: Įdomūs buvo trys aspektai. Vienas jų – objekto vieta. Visada smagiau dirbti prie projektų, kurie yra šalia, ranka pasiekiami, kuriuos gali bet kada apžiūrėti, pasigrožėti rezultatu. Šiuo atveju, varomoji jėga buvo ta, kad toks išskirtinis pastatas stovės vienoje pagrindinių sostinės gatvių, bus matomas ir puoš Vilnių.
Antras aspektas, kuris labai domino – pasaulinio lygio architektas Daniel Libeskind. Visada smagu dirbti su savo srities profesionalais ir gerai žinomomis įmonėmis.
Na, o įdomiausia dalis iš profesinės pusės buvo fasado formos – kaip tai, ką užsibrėžėme, pavyks įgyvendinti.
T. Macijauskas: Didžiausią įspūdį paliko pastato sudėtingumas dėl skirtingais kampais pasvirusių pastato sienų.
Labai patiko pamatyti gamybos metu ir objekte sumontuotus elementus, ypač – pirmojo aukšto, kurie buvo itin aukšti.
A. Vasiljeva: Projektas gimtajame mieste – galima gyvai dalyvauti visose stadijose, nuo derinimo iki montavimo, unikali pastato forma – tikras iššūkis, atriumas – pamenu, pirma mintis, pamačius vizualizacijas: ar tai įmanoma įgyvendinti?
D. Rimkus: Dirbant buvo įdomiausia pamatyti realiai įgyvendintus konstrukcijų sprendinius, kaip jie atlieka savo funkcijas ir išpildo architektų lūkesčius.
J. Baumila: Pastato forma – beveik visos sienos turi skirtingo posvyrio kampą tai į vidų, tai į išorę, labai daug stiklo.
Taip pat buvo labai įdomu stebėti, kaip pastatas kyla, pamatyti jį gyvai, o ne per brėžinius.
A. Iznova: Įdomiausia ir sudėtingiausia – ieškoti naujų sprendimų, nes analogų šiam projektui nėra.
Su kokiais iššūkiais teko susidurti?
J. Zykus: Dėl sudėtingos geometrijos brėžiniuose atvaizduojama informacija dėl posvyrių dažnai buvo sąlyginė, kai kurie matmenys būdavo menami, o kai kurie – tikri.
Kiekvieną kartą, žiūrint į brėžinį, reikėdavo interpretuoti. Tikra informacija buvo tik 3D modelyje, tačiau dėl biurokratinių dalykų ir aiškesnių atsakomybių pasidalinimų, reikėjo daryti 2D brėžinius.
I. Eičas: Didžiausi iššūkiai buvo fasado plokštumų pasvirimai, nelygumai, įprastų kampų nebuvimas. Šiuos iššūkius įveikti padėjo tik komandinis darbas, ieškojimais, kaip ir kokiais įrankiais galime pasiekti galutinį rezultatą.
T. Macijauskas: Iššūkių buvo įvairių, bet turėjome motyvuotą komandą ir, vienas kitam padėdami, visus juos įveikėme.
Pavyzdžiui, dėl didelio elemento aukščio teko surasti sprendimą, kaip sustiprinti elemento skerspjūvį, kad jis perimtų veikiančias įrąžas, taip sumažindamas per didelius poslinkius.
Pasitelkus kolegų, savo srities profesionalų įžvalgas, buvo rastas greitas ir racionalus sprendimas.
A. Vasiljeva: Unikali pastato forma – jo grožis. Tai tikras iššūkis projektavimui ir gamybai. Sienos, atriumas ir stogai pasvirę skirtingais kampais, skirtingomis kryptimis.
Dar vienas iššūkis – kuo mažiau iš lauko matomų profilių. Manau, kad mums pavyko ir verslo centras „Artery“ tapo tikra Vilniaus puošmena.
D. Rimkus: Dirbant prie šio projekto, iškilo daugybė iššūkių dėl sudėtingo pastato dizaino, tačiau puiki ir bendradarbiaujanti komanda bei jos lyderiai padėjo įveikti iškilusius sunkumus.
J. Baumila: Kaip ir minėjau, pastato forma buvo nemažas iššūkis. Džiaugiuosi turėdamas stiprią ir kompetentingą komandą, kurioje visi sprendėme fasado gamybos, apdirbimo ir montavimo iššūkius, kurio kiekviena plokštuma yra skirtinga.
A. Iznova: Kadangi projektas buvo neeilinis, reikėjo ieškoti ir neeilinių sprendimų, sutelkiant patirtį ir kruopštumą, jog gautume tokį rezultatą, kokį matome dabar.
Ar pravertė žinios, įgytos „Vilnius Tech“?
J. Zykus: Fasadai sudaryti iš skirtingų smulkių detalių, dažniausiai, nebūdingų statyboms, o kiekviena iš jų apdirbama CNC apdirbimo mašinomis.
Šiuo atveju mechanikos inžinerijos žinios labai padėjo projektuojant mazgus – galėjau iškart suprasti, įsivaizduoti, koks tikslus apdirbimas bus reikalingas ir kaip detalė bus pagaminta.
I. Eičas: Daugiausiai – disciplina ir kuo geresnio rezultato siekimas.
T. Macijauskas: Noriu pabrėžti, kad visos patirtys labai svarbios, o universitete įgytos žinios – itin plačios ir leidžiančios susipažinti su inžinerijos pagrindais: kaip veikia medžiagos, kaip sąveikauja jėgos ir poslinkiai.
Universitetas taip pat suteikė galimybę susipažinti su įvairiomis programomis, atrasti kilusių iššūkių sprendimo būdus.
A. Vasiljeva: Dirbdamas statybų srityje, turi panaudoti visas žinias, įgytas studijų metu. Neįmanoma kažko sukurti nežinant, kaip veikia dėsniai, kokios yra medžiagų savybės, kaip turi būti parenkamas varžtas.
Esu nuoširdžiai dėkinga visiems dėstytojams ir „Vilnius Tech“ už tai, kad galiu daryti tai, kas man labai patinka. Tiesa, kartais tai nėra lengva, bet be galo įdomu.
D. Rimkus: Bendros žinios apie konstrukcijas, medžiagas, tvirtinimo elementus bei programines įrangas, įgytos „Vilnius Tech“, padeda atliekant kasdienes užduotis.
J. Baumila: Įgytas teorines žinias apie medžiagų savybes, skirtingus metalus, naudojimąsi braižymo programomis, pritaikiau praktikoje. Jos padėjo greičiau orientuotis komandos susitikimuose, suprasti, kas yra fasadinis elementas.
A. Iznova: Žinias, įgytas universitete, pavyko pritaikyti modeliuojant, atliekant bandymus ir analizuojant gautus rezultatus.