„Įsirengėme saulės elektrinę“, „įsigijome hibridinių automobilių“, „investuojame į elektromobilius“, „perkame sertifikuotą žaliąją energiją“, „paleidome biokuro katilinę“, „renovuojame ir sandariname pastatus, siekdami efektyviau naudoti šilumos energiją“ – tokius ir panašius atsakymus pateikė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijai (LGPPA) priklausančios įmonės, paklaustos, kokių priemonių ėmėsi pastaraisiais metais siekdamos mažinti CO2 emisiją. 
„Įsirengėme saulės elektrinę“, „įsigijome hibridinių automobilių“, „investuojame į elektromobilius“, „perkame sertifikuotą žaliąją energiją“, „paleidome biokuro katilinę“, „renovuojame ir sandariname pastatus, siekdami efektyviau naudoti šilumos energiją“ – tokius ir panašius atsakymus pateikė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijai (LGPPA) priklausančios įmonės, paklaustos, kokių priemonių ėmėsi pastaraisiais metais siekdamos mažinti CO2 emisiją.
„Suprantame Europos Sąjungos žaliojo kurso svarbą ir imamės realių žingsnių, tęsiame investicijas į aplinkosaugos sprendimus. Vienas iš populiariausių tarp mūsų asociacijos įmonių pasirinkimų – investicijos į atsinaujinančios energijos šaltinius, dažniausiai – į saulės elektrines. Toks sprendimas ne tik padeda gerokai sumažinti CO2 emisiją, apskritai aplinkos taršą, prisideda didinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, yra ekonomiškai naudingas“, – kalbėjo Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas.
„Agrochemos“ Viduklės agrocentras su saulės elektrine. Bendrovės nuotr.
Jo vadovaujama įmonė „Agrokoncerno grūdai“ visą reikiamą elektros energiją gauna iš saulės elektrinių. Jos yra įrengtos penkiuose įmonei priklausančiuose elevatoriuose, taip pat energiją generuoja dvi nutolusios saulės elektrinės Joniškio ir Šiaulių rajonuose.
Neseniai buvo nuspręsta įsigyti dvylika elektromobilių. Vykdant šį projektą buvo įrengtos devynios įkrovimo stotelės. Pasak įmonės „Agrokoncerno grūdai“ vadovo, šis automobilių įkrovimo stotelių tinklas buvo įrengtas taip, kad padėtų užtikrinti sklandžias ir ekonomiškas darbuotojų keliones.
Populiarėja energija iš alternatyvių šaltinių
„Pajunginėjame saulės elektrinę, iš kurios gausime maždaug trečdalį mums reikalingos energijos. Pasidarėme energetinį auditą ir nusprendėme, kad savo poreikiams galime patys pasigaminti elektros energijos“, – pasakojo įmonės „Fasma“ vadovas Sigitas Krivickas.
Nuo 2020 metų saulės elektrinė veikia ir UAB „Naujasis Nevėžis“, iš jos įmonė gauna 7-10 proc. per metus suvartojamos energijos. Kita dalis – nuo 2021 metų perkama sertifikuota žalioji energija.
„Pavyzdžiui, per 2023 metus, pirkdama tokio tipo energiją mūsų įmonė sutaupė tokį kiekį CO2, kuris prilygsta 88 215 pasodintiems medžiams, 788 vienetų vieno keleivio skrydžiams lėktuvu aplink pasaulį“, – pateikė iškalbingus palyginimus UAB „Naujasis Nevėžis“ marketingo vadovė Emilija Nausėdienė.
 Vardinė „Roquette Amilina“ turbina. Bendrovės nuotr. |
|---|
„Mūsų atveju, įvertinus ilgalaikių rizikų valdymo tikslus, biokuro katilinės paleidimas 2013 m. buvo vienas iš pasiteisinusių sprendimų, ieškant efektyvesnių veiklos sąnaudų. Ši investicija dar kartą pateisino lūkesčius, kuomet visa pramonė Europoje juto prasidėjusio karo Ukrainoje pasekmes dėl išaugusių dujų tiekimo kainų. Prisidėdami prie mūsų tvarumo siekių bei atsakingai mažindami šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, atsiribojome nuo dujų, pereidami prie biokuro katilinės. Taip pat nuo 2016 metų perkame atsinaujinančią elektros energiją iš vėjo ir saulės jėgainių“, – pasakoja apie įmonėje pasiteisinusius sprendimus Edvinas Bernotas, „Roquette Amilina“ generalinis direktorius.
Priimami realiais skaičiavimais pagrįsti sprendimai
Kai žodis „tvarumas“ neretai tampa tarsi burtažodžiu, turinčiu pridengti racionaliais skaičiavimais mažais pagrįstus žingsnius, todėl pozityviai nuteikia konkretūs, aiškūs, realiais skaičiavimais pagrįsti įmonių sprendimai.
Ilgą sąrašą priemonių, padedančių mažinti CO2 gali išvardinti bendrovės „Agrochema“ darbų saugos ir kokybės skyriaus vadovas Gražvydas Mickevičius.
„Trečdalį mūsų veiklai reikalingos elektros jau pasigaminame patys iš keturiuose mūsų padaliniuose įrengtų saulės elektrinių, įsigijome 41 hibridinį automobilį – jie pakeitė iki šiol bendrovės veikloje naudotus dyzelinu ir benzinu varomus automobilius; renovuojami ir sandarinami pastatai, siekiant efektyvinti šilumos energijos sunaudojimą; ūkininkams skirtos prekės, pristatomos bendrovės transportu yra komplektuojamos ir organizuojami optimalūs logistiniai srautai, o iš ūkininkų supirkti grūdai į uostą iš bendrovės elevatorių keliauja vagonuose geležinkeliais“, – tai tik dalis priemonių, kurių buvo imtasi „Agrochemoje“. Jos leido bendrovei CO2 emisijos ekvivalentą nuo 2020 iki 2024 metų sumažinti 24 proc.
Padės mažinti ūkininkų CO2 emisijas
Kaip kurie įmonių sprendimai padeda mažinti CO2 emisiją ne joms pačioms, o kitiems. Pavyzdžiui, AB „Linas Agro“ tapo vieninteliu „HeavyFinance“ anglies dioksido kreditų programos atstovu Lietuvoje ir sieks sumažinti ūkininkų CO2 emisijas, pagerinti dirvožemio kokybę ir ūkių pelningumą. Pasiremdama JAV organizacijos „Verra“ metodologija, bendrovė padės ūkininkams pereiti prie neariminės žemdirbystės, teiks dirvožemio tyrimais pagrįstas rekomendacijas dėl sėjomainos, tarpinių pasėlių sėjimo ir kitų tvariųjų praktikų taikymo.
Pasak AB „Linas Agro“ generalinio direktoriaus Jono Bakšio, kuriant ilgalaikę vertę žemdirbių ūkiams, padedant ne tik stabiliai, bet ir tvariai augti, inovatyvūs sprendimai klimato kaitos akivaizdoje – neišvengiami.
Efektyvūs net ir nedideli pokyčiai tvarumo link
„Pirmenybę teikiame toms priemonėms, kurios leidžia kontroliuoti reikšmingiausius aplinkos apsaugos aspektus ir eliminuoti rizikos veiksnius. Taip pat svarbu, kad jos būtų naudingos ir bendram įmonės tvarumui“, – komentavo pasirinktus sprendimus G. Mickevičius.
Kaip tvirtino kalbinti įmonių atstovai, nemažą efektą gali duoti ir, sakytum, nereikšmingi pokyčiai: atnaujintos apšvietimo sistemos, gamybos proceso metu susidarančios šilumos išnaudojimas, reguliariai atnaujinamas vilkikų ir krautuvų parkas naujais, mažiau taršiais automobiliais, galiausiai – medžių sodinimas, ką darančios minėjo beveik visos įmonės.
„Dauguma tvarumo priemonių reikalauja ilgo planavimo, tikslaus įgyvendinimo, todėl ir efektas matomas ne iš karto. Tad inicijuojame ir paprastų, nedidelių iniciatyvų, kurios kainuoja nedaug, bet yra matomos ir efektyvios, pavyzdžiui, plastikinių maišelių atsisakymas prekybos vietose, klientų ir darbuotojų edukavimas apie tvarų produktų naudojimą, teisingą pakuočių utilizavimą ir pan.“, – pasakojo bendrovės „Agrochema“ darbų saugos ir kokybės skyriaus vadovas.
Beje, siekdamos dirbti tvariau, įmonės ne tik pačios taip elgiasi, bet ir renkasi panašiai mąstančius partnerius.
„Neapgalvota pramoninė veikla kenkia ekosistemoms ir nepagrįstai išnaudoja gamtos išteklius. Todėl klimato kaitos kontekste dabar kaip niekad svarbu visiems rasti tvaresnių sprendimų, kurie mažintų neigiamą poveikį. Kaip pramonės įmonė, perdirbanti žemės ūkio užaugintą produkciją, keliame atitinkamus tvarumo reikalavimus savo tiekėjams, kurie lemtų tvaresnį žemės ūkį bendrąja prasme. Kaip įmonė, siūlanti geriausia kas iš gamtos, tvarumą laikome savo kertine veiklos ašimi: mažiname mūsų aplinkosauginį poveikį ir prisidedame prie gamtos atkūrimo, siūlome sprendimus, skirtus kurti vertę klientams, visuomenei ir planetai bei prisidedame prie teigiamo poveikio žmonių gyvenimams visame pasaulyje“, – apibendrino pokalbį „Roquette Amilina“ generalinis direktorius.
