Pirkinių pristatymo į namus ateitis vienareikšmiškai siejama su autonominėmis technologijomis. Lietuva šioje srityje ne vejasi kitus, o imasi ir lyderystės, kuri atneša naudingų įžvalgų visai rinkai. Vilniuje pirmąkart Europoje judriame miesto centro eisme jau dalyvavo autonominių automobilių flotilė. Pasak Tado Norušaičio, projektą įgyvendinusio startuolio „LastMile“ vadovo ir bendraįkūrėjo, sprendimas pirkinius patikėti robotams pasiteisino – parodė, kas jau veikia, o ką galima dar tobulinti.
Be vairuotojo – daugiau nei 5 tūkst. km intensyviame eisme: kokias pamokas atnešė autonominių automobilių eksperimentas Vilniuje?
2022 m. į Vilniaus Balsių rajoną išvažiavo pirmasis „LastMile“ autonominis automobilis. Po mažiau nei metų jau trys robotai pasirodė sostinės centre ir tapo pirmuoju robotų-kurjerių trio, kurie centrinėse miesto gatvėse eisme dalyvavo kaip visateisės transporto priemonės.
„Pilotinis projektas, kurio centre atsidūrė Vilnius, tapo ne tik reikšmingu pristatymo paslaugų etapu Europoje, bet ir suteikė naudingų efektyvumo, tvarumo, technologinės integracijos pamokų. O svarbiausia, kad tai patvirtino – Lietuvoje susiformavusi palanki terpė prekybos inovacijoms. Palankiai į jas žiūri valstybinės institucijos, o verslo partneriai, pirkėjai junta alkį naujovėms, kurias vėliau galima pritaikyti ir kitoms rinkoms“, – sako T. Norušaitis.
Statistika iškalbinga: per 136 dienas autonominiai automobiliai nuvažiavo virš 5 tūkst. km arba atstumą, prilygstantį kelionei iš Vilniaus aplink Baltijos jūrą. Robotai nepateko į nė vieną eismo incidentą, pirkinius pristatė per 500 kartų, o dienos rekordas – 18 pristatymų.
Kompleksinis sprendimas 3 šiuolaikinėms problemoms
Didesnis efektyvumas, vairuotojų trūkumas ir ekologiškų pristatymo sprendimų poreikis yra vieni svarbiausių veiksnių, kurie skatina ieškoti pažangių logistikos sprendimų.
„Mažmeninėje prekyboje apskritai gausu kompleksinių iššūkių, ir nedažnai vienas sprendimas gali iškart spręsti net kelis jų. Autonominiai automobiliai mums padėjo supaprastinti pristatymo operacijas ir sumažinti jų kaštus, taip pat patvirtino, kad ateityje taip galėsime palengvinti darbo jėgos trūkumo problemą. Be to, įrodėme, kad pirkinių pristatymas į namus gali būti ir patogus, ir tvarus. Elektriniai varikliai reiškia ne tik nulines emisijas, bet ir mažesnę triukšmo taršą, kuri yra ne mažiau opi problema miestuose“, – sako T. Norušaitis.
Pasiekta pažanga teisiniame reguliavime
Pasak „LastMile“ vadovo, pirmieji autonominių pristatymo robotų žingsniai pareikalavo ne tik technologinio išmanymo, bet ir atnaujinti Lietuvos teisinio reguliavimo sistemą.
„Su tuo susiduria visos šalys – reikia adaptuoti taisykles, kad jos tiktų ir praktinėms autonominių transporto priemonių diegimo viešuosiuose keliuose subtilybėms. Juk anksčiau tokių automobilių paprasčiausiai nebuvo – kilo klausimų dėl jų registracijos, draudimo. Džiaugiamės, kad Susisiekimo ministerija atsižvelgė į naujus poreikius ir bendradarbiaudami operatyviai paruošėme teisinę bazę ateities projektams“, – sako T. Norušaitis.
Svarbiausia užduotis siekiant pokyčių teisiniame reguliavime – užtikrinti naujų transporto priemonių saugumą. Net ir judriose gatvėse bei dažnai klaidžiuose bei užstatytuose kiemuose autonominiai automobiliai nepateko į nė vieną saugumo incidentą.
„Tikrai pasiteisino tai, kad nepuolėme stačia galva į eksperimentą. Visų pirma robotus išsibandėme atokesniame, mažesnio judrumo Balsių rajone. Įsitikinę jų praktiškumu ir sugebėjimu efektyviai judėti užmiesčio zonose, tik tuomet galėjome ramiai imtis naujo etapo planavimo ir žengti į sostinės centro gatves“, – pažymi T. Norušaitis.
Sėkminga integracija paskatino įžengti ir į JAV rinką
Autonominių automobilių projekto praktiniame įgyvendinime glaudžiai dirbo trys šalys: robotų kūrėjai „Clevon“, prekybos tinklas „Iki“, kurio pirkiniai buvo pristatomi klientams, ir „LastMile“, sukūręs platformą projekto įgyvendinimui.
„Savo sukurtą planavimo programinę įrangą pritaikėme konkrečių transporto priemonių valdymo sistemai. Ši integracija palengvino užsakymų ir pristatymo logistikos atnaujinimą realiuoju laiku, todėl buvo galima efektyviai planuoti maršrutus“, – sako T. Norušaitis.
Svarbiausiu čia tapo dinamiškas keitimasis informacija apie robotų prieinamumą, užsakymų dydžius, klientų buvimo vietas, PIN kodus ir kt. Startuolio vadovas atvirauja, kad pasitaikė pirmųjų sistemos trikdžių, tačiau tai leido atrasti efektyvesnius sprendimus ir įsitikinti integruotos e-prekybos potencialu.
„Praktiškai įrodėme, kad techniniu požiūriu nėra jokių kliūčių veikti iš skirtingų šalių, savo kurtą programinę įrangą galime adaptuoti skirtingiems poreikiams. Tai pasitvirtino Lietuvoje ir tapo paskata plėsti veiklą. Jau įžengėme į JAV rinką, kur savo platformą siūlome kaip nuasmenintą IT sprendimą maisto pristatymui į namus iš restoranų. Taip pat imamės naujų projektų Vokietijoje, Rumunijoje, turime konkrečių planų Austrijoje“, – pasakoja T. Norušaitis.
Įrodė ateities perspektyvų potencialą
Pradėta nauja era miesto logistikoje neliko nepastebėta. „LastMile“ „Žaliojo susisiekimo apdovanojimuose“ pripažinti metų inovacija, o Vilnius sulaukė ir tarptautinio dėmesio kaip darantis solidžią pažangą autonominių robotų srityje. Tačiau pasak T. Norušaičio, vertingiausia buvo galimybės atrasti tobulintinas tokio pristatymo vietas ir grįžtamasis ryšys iš klientų.
„Mūsų bandymas parodė, kad tiek infrastruktūra, tiek Lietuvos pirkėjai yra pasirengę autonominėms naujovėms. Tik čia labai svarbus klientų pasitikėjimas. Pirkėjai su naujove pažindinosi palaipsniui, jiems reikėjo priprasti, kad siuntą reikia pasiimti iš roboto, o ne tiesiai iš kurjerio rankų. Todėl savo programinę įrangą ir toliau derinsime su įvairiais pristatymo būdais“, – sako startuolio vadovas.
„LastMile“ telefonu atlikta apklausa parodė, kad per 95 proc. respondentų robotą-kurjerį laiko patogiu naudoti. Jie gyrė paslaugos aiškumą ir paprastą naudojimąsi, vertino naują požiūrį į pristatymą, vienbalsiai buvo patenkinti pristatytų prekių šviežumu ir būkle.
„Žvelgiant į ateitį, autonominių automobilių eksperimento Vilniuje sėkmė atveria kelią aktyvesniam šių technologijų panaudojimui ir skirtingų įrangų integracijai. Išnaudodami autonominių technologijų potencialą, galime skatinti efektyvumą, tvarumą ir inovacijas logistikoje, taip kurdami išmanesnius ir ekologiškesnius miestus“, – įsitikinęs T. Norušaitis.