Energetikos įmonės ieško būdų, kaip didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį gamyboje ir pereiti prie žiedinės ekonomikos. Vilniaus šilumos tinklai žada surinkti atliekinę šilumą iš valstybės duomenų centro, kuri bus naudojama karštam vandeniui ruošti ir šildyti vilniečių namus. 
Energetikos įmonės ieško būdų, kaip didinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį gamyboje ir pereiti prie žiedinės ekonomikos. Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) žada surinkti atliekinę šilumą iš valstybės duomenų centro, kuri bus naudojama karštam vandeniui ruošti ir šildyti vilniečių namus.
Vizualizacija
Atliekinė šiluma susidaro pramonės gamybos arba paslaugos teikimo procese, tačiau nėra specialiai gaminama. Tai – šalutinis produktas, kurį siekiama išnaudoti, kitu atveju – atliekinė šiluma veltui išleidžiama į aplinką – orą, vandenį ar gruntą.
Norint šią šilumą išnaudoti energetikoje, nuo 2023 m. spalio 1 d. atliekinę šilumą generuojantiems subjektams buvo suteikta teisė tiekti atliekinę šilumą į šilumos tiekimo sistemą. Naudodamiesi šiuo pokyčiu rankomis sukirto Vilniaus šilumos tinklai ir Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) – įmonės pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigojo pradėjus veikti duomenų centrui surinkti ir į centralizuoto šilumos tiekimo sistemą atiduoti atliekinę šilumą.
„Tokio pokyčio nekantriai laukėme, nes jau turėjome suinteresuotų šalių, norinčių tiekti atliekinę šilumą į centralizuotą šilumos tiekimo tinklą. Ši atgaunama šiluma atlieka didelį vaidmenį energetikos evoliucijos procese. Esame įsipareigoję vilniečiams iki 2030 m. pilnai atsisakyti iškastinio kuro, todėl šis projektas yra dar vienas žingsnis švarios ir efektyvios energetikos link“, – sako Gerimantas Bakanas, VŠT generalinis direktorius.
Telecentras šiuo metu stato du duomenų centrus, vieno kurių atliekinė šiluma pasieks Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklą.
„Duomenų centro, kuris baigiamas statyti šalia Vilniaus TV bokšto, talpa sieks apie 200 serverių spintų. Apskaičiavome, kad pilnai apkrautas šis duomenų centras generuos apie 1 megavatą atliekinės šilumos energijos, kurią galima naudingai įdarbinti. Džiaugiamės, kad su VŠT iškart pavyko rasti bendrą kalbą ir kartu imtis šio progresyvaus projekto, kurio metu bus pirmąkart Lietuvos sukurtas ir praktiškai įgyvendintas inžinerinis bei ekonominis sprendimas, kaip duomenų centrų atliekinę šilumą panaudoti miesto ir miestiečių reikmėms. Pridursiu, kad Telecentro valdomi valstybės duomenų centrai naudos nuosavų 8,6 MW saulės elektrinių energiją, taigi šis projektas yra išskirtinai tvarus ir žalias“, – teigia Remigijus Šeris, Telecentro vadovas.
Pasirašius ketinimų protokolą abi įmonės sutarė dėl bendradarbiavimo pasibaigus duomenų centro statyboms. Šis projektas leis įvertinti atliekinės šilumos panaudojimo atsiperkamumą ir kaštų bei pajamų santykį. Įgyvendinus visus projekto etapus per metus iš Telecentro duomenų centro atgaunama šilumos energija sieks apie 10 000 MWh (tiek šilumos energijos užtenka patenkinti viso Salininkų mikrorajono šilumos poreikius per metus). VŠT tikisi, kad šis bandomasis projektas pritrauks ir kitų įmonių, norinčių generuojamą atliekinę šilumą tiekti į centralizuotus šilumos tinklus.
„Įžvelgiame neišnaudotą atliekinės šilumos potencialą, kuris leis užtikrinti žiedinės ekonomikos principus, tiekiant šilumą vilniečiams. Duomenų centrai, prekybos centrai, sporto kompleksai, elektros transformatorinės ir kiti verslo subjektai savo veiklos metu generuoja šią šilumą. Technologija išbandyta kitose šalyse – mums telieka rasti daugiau norinčių prisidėti prie žaliosios energetikos virsmo“, – sako VŠT Strategijos komandos vadovas Paulius Martinkus.
Atliekinės šilumos tiekimas į CŠT jau taikoma praktika ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje – atliekinę šilumą iš pramoninių ir gamybos įmonių gauna Kėdainių, Panevėžio ir Klaipėdos miestai. Verslo atstovai kviečiami tapti atliekinės šilumos gamintojais ir prisijungti prie atsinaujinančios energetikos kūrimo Vilniuje. Itin didelis potencialas matomas duomenų centruose, todėl statybų planavimo etape skatinama jų pastatus projektuoti taip, kad jie galėtų naudingai atiduoti susidarančią atliekinę šilumą.
VŠT siekia iki 2030 m. miestui tiekti šilumos energiją, pagamintą nenaudojant iškastinio kuro. Įgyvendindama įvairius projektus įmonė nuosekliai mažina iškastinio kuro dalį ir poreikį savo kuro struktūroje, jį keisdama alternatyviais šaltiniais, pavyzdžiui, atliekine šiluma. Pradėjus plačiai naudoti šią energiją šilumos gamyboje, centralizuotas šilumos tiekimas dar labiau įtvirtins tvariausio šildymo būdo pozicijas.
